Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Psichologams moksleivių smurtas - ne naujiena, o didelė problema, Respublika, p. 5

Autorius: Ramunė Vaičiulytė, data: 2006 01 25
Tiražas: 34274; Rubrika: Lietuva

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos moksleiviai tarp bendraamžių Europoje išsiskiria dideliu polinkiu į smurtą. Lietuvos psichologų tokie duomenys nenustebino. Jiems tai - ne naujiena, o sena ir didelė problema.

PSO atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 161 tūkst. 11-15 metų moksleivių iš 35 Europos šalių. Pastebėta, kad ypač smurtauti linkusios Lietuvos mergaitės: pagal polinkį į smurtą jos užima trečiąją vietą po vengrių ir esčių. Smurtauti taip pat mėgsta belgės, škotės ir anglės. Tarp bendraamžių polinkiu į smurtą išsiskiria ir Lietuvoje gyvenantys berniukai - jie patenka į pirmąjį dešimtuką.

Specialistai teigia, kad Lietuvos vaikai dažniausiai smurtauja mokyklose. Vaikų psichologė Virginija Dapkevičienė "Respublikai" sakė, kad moksleivių smurtas būna labai įvairus. Jo amplitudė - nuo žodžių iki veiksmų. "Paaugliai dažniausiai prasivardžiuoja, spjaudosi, erzinasi, dažnai pasirenka vieną kurį nors prie grupės nepritampantį žmogų ir jį terorizuoja. Berniukų smurtas yra labiau vizualiai pastebimas, mergaitės labiau mėgsta rafinuotas formas - pavyzdžiui, rašo ir siuntinėja įvairius raštelius", - sakė psichologė.

Lietuvoje moksleivių smurtą skatina socialinis pragyvenimo lygis, auklėjimo problemos, per didelė tolerancija ir demokratiškumas reaialiai nepastebimam smurtavimui. "Mokyklose smurtas toleruojamas, neretai bijoma jį atskleisti, kad nenukentėtų mokyklos prestižas. Kitais atvejais tiesiog nenorima pripažinti problemos, o jei ji pripažįstama, niekas nesiekia jos spręsti kompleksiškai. Policijai nu-baudus nepilnametį psichologai jam teikia pagalbą atskirai, socialiniai pedagogai - taip pat atskirai", - sakė Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriaus vadovas Dalius Klimavičius. Jo manymu, moksleivių smurto problema turi domėtis ir ją kompleksiškai spręsti visos tarnybos. Vaikų psichologai tikino, kad dėl smurtavimo į specialistus kreipiasi vos trečdalis linkusiųjų smurtauti moksleivių.

Psichologinės pagalbos tarnybos vaikams ir paaugliams "Vaikų linija" vadovas Robertas Povilaitis "Respublikai" sakė, kad su moksleivių smurtavimu susidūrę tėvai ir mokytojai dažnai nežino, kaip elgtis. "Kuo daugiau taikomos fizinės bausmės, tuo labiau vaikai darosi agresyvesni, - aiškino specialistas. - Reikėtų įstatymo, kuris draustų mušti vaikus. 1979 metais tai suprato švedai, dabar būtent Švedijoje vaikų polinkio į smurtą rodikliai mažiausi". R.Povilaičio teigimu, smurto - ypač mokyklose - buvo visada. "Anksčiau tyrimai nebuvo atliekami. Žinau tiek, kad 1998 metais panaši apklausa parodė, jog vaikų patyčių buvo daugiausia Lietuvoje. Vadinasi, niekas nesikeičia", - teigė specialistas. Pasak jo, visgi Lietuvoje ši problema yra nematoma. "Kol kas esame lyg praregėjimo stadijos ir diskutuojame - ar smurto yra pas mus, ar tai išpūstas dalykas. Priemonių, kaip sumažinti moksleivių agresiją, yra daug, bet jos mums nežinomos, nes nematome problemos", - tvirtino R. Povilaitis.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt