Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Komunikacinių gebėjimų ugdymas mokyklose ir bendruomenės veikloje, Mūsų Ignalina, p. 7

Autorius: Dovilė Petkevičiūte, data: 2006 01 31
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Nenurodyta

Šalia asmens vertybių sistemos kitas esminis asmens kompetencijos dėmuo, jos "šerdis" yra gebėjimai ir įgūdžiai. Bendrojo lavinimo mokykloje plėtojami bendrieji asmeniniai, socialiniai, pažinimo, komunikaciniai, darbo ir veiklos moksleivių gebėjimai. Šiandien aptarsime, kaip sekasi ugdymo procese ir kitoje mokyklos bendruomenės veikloje ugdyti mokinių komunikacinius gebėjimus.

Mokytojai kiekvienas nuolat keliame sau uždavinį, kaip išugdyti mokinių gebėjimą komunikuoti, rasti, tvarkyti ir perduoti informaciją, bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai spręsti nesutarimus ir konfliktus. Bendrųjų asmens gebėjimų, tame tarpe ir komunikacinių, ugdymas apima visą ugdymo turinį ir procesą, mokyklos bendruomenės gyvenimą ir veiklą. Išsamiai išanalizuoti, ką nuveikėme šioje srityje, šiandien neįstengsime, aptarsime tik kai kuriuos aspektus, veiklos sritis, metodus, aktualesnes problemas.
Mokykla sudaro sąlygas, padedančias moksleiviui išplėtoti dabarties gyvenime svarbius komunikacinius gebėjimus ir informacinę kultūrą, gebėjimą asmeninius santykius, bendravimą ir bendradarbiavimą grįsti savitarpio supratimo, tarimosi ir susitarimo dvasia, taikiai, demokratinėmis priemonėmis spręsti iškylančius nesutarimus ir konfliktus.

Norėčiau pakalbėti apie pedagoginį bendravimą, kuris labai svarbus siekiant rezultato ugdymo procese. Tarpusavio santykiai labai įvairūs. Jų kokybę nemaža dalimi lemia bendravimo funkcijų efektyvumas. Paprastai išskiriamos 3 pagrindinės bendravimo funkcijos: informacijos perteikimas (skiriame didžiausią dėmesį, daromės įkyrūs, nuobodūs, monotoniški, tačiau mokytojas turi žinoti, ko nori išmokyti konkrečioje pamokoje, kaip konkretinti kiekvieno mokinio mokymąsi, ko vaikams prireiks gyvenime. Metodinio darbo pasiekimas- uždavinio formulavimas pamokoje - ne supažindinti, kiekvienos pamokos uždavinys turi vesti į standartą); mikroaplinka (psichologinis tonas) - kati būtų priimta informacija, reikia sukurti atitinkamą aplinką, kad mokinys norėtų priimti informaciją, kad mėgtų mokytoją, dalyką, sunkus mokinys atsiranda, kai nesukuriama aplinka, palanki informacijos priėmimui; efektingiausią, kai patys mokiniai perduoda informaciją vieni kitiems; įtakos darymas - jeigu nėra sąveikos tarp mokytojų ir mokinių, labai problematiškas ugdymo procesas (motyvuoti, įtikinti, kodėl mokiniams to reikia. Jaunam žmogui bendravimas - pati svarbiausia žmogiškųjų santykiu supratimo mokykla. - nėra baigtinis procesas. Visą gyvenimą mokomės bendrauti.

Kuo turėtų pasižymėti pedagogas, siekiantis pilnaverčio, prasmingo, kultūringo bendravimo su mokiniais? Pedagogas turėtu suprasti mokinius ir teisingai juos vertinti, pasirinkti metodus, atitinkančius amžių, lytį, išsilavinimą, emociškai adekvačiai atsižvelgti į jų elgesį ir būseną, savo autoritetą derinti su faktų, idėjų autoritetu, nemouopolizuoti tiesos, mokiniu poelgių netraktuoti kaip iššūkio, visada jausti atsakomybę už savo veiksmus ir žodžius, nekaitalioti savo elgesio, kuris neturėtu priklausyti nuo nuotaikos, nesuteikti prioriteto tik žinioms, skatinti mokinių atvirumą pasauliui, nesibrauti i mokinio vidų ir tiesmukiškais patarimais jį tvarkyti, tik padėti susitvarkyti vaikui su savo bėdomis.

Bendravimas yra laukas, kuriame bręsta asmenybe, lorniuojanias dorovinis pasaulis, sukuriamos vertybines orientacijos ir nuostatos. Bendraujant susiformuoja visi žmogaus doroviniai bruožai: dorovine sąmonė ir savimonė, doroviniai jausmai ir emocijos, charakterio savybes, įpročiai, elgesio stereotipai. Žmonės patys perima tų, su kuriais jie nuolat bendrauja, ne tik išorę, manieras ir ydas. bet ir jų dorybes, ir netgi gyvenimo būdą.
Galbūt todėl, kati mes pirmiausiai vertiname dalykines žinias ir nepakankamai dėmesio skiriame gebėjimui bendrauti, tokios dažnos mokykloje blogų santykių apraiškos: tarp mokytojų - mokinių, mokinių - mokinių, vadovų - mokytojų, mokytoji) - tėvų. Mokytojai šaukia ant mokinio, kaip bausmę skiria fizinius pratimus, kontrolinius darbus, rašo pastabas, kviečia tėvus (painioji elgesį ir žinias). išjuokia mokinius, tyčiojasi iš jų, skirsto į mylimus ir nemylimus, išvaro iš klasės, neteisingai įvertina.

Patyčias ir smurtą yra patyręs ne vienas vaikas. Nerimą keliančios tendencijos stebimos jau kelerius metus iš eilės, tačiau padėtis negerėja.Su šia problema susiduriama nuo pat pradinių klasių. Neva nekaltas pasišaipymas, erzinimas, apsistumdymas ilgainiui virsta psichologiniu teroru, pa-žeminimu, reketu, fiziniu smurtu. Prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva pagal tyčiojimosi mastus išsiskiria iš daugelio pasaulio valstybių. Jei Čekijoje ar Švedijoje patyčias patiria 2 iš 10 mokinių, tai mūsų šalyje - 7 iš 10. Psichologinės telefoninės tarnybos "Vaikų linija" vadovas Robertas Povilaitis rašo: "Nesu matęs ne vienos klases, kurioje nebūtų tyčiojamasi, erzinama. Lietuvos mokyklą apėmusi tikra smurto epidemija. Kažkas labai rimto yra atsitikę, Lietuvoje - viskas aukštyn kojomis. Kitose šalyse pravardžiavimas, stumdymasis, erzinimas laikomas nenormaliu reiškiniu, o pas mus - kasdieninis, jau niekam nekeliantis nuostabos taktas". Lietuvos fenomenas - daugelio mokyklų vadovybe stengiasi ne kovoti su smurtu, patyčiomis, o slepia tokius faktus, kad tik nenukentėtų geras jų vardas.

Dažnesne tapo mokiniu agresija prieš mokytojus (išplūdo mokytojus, žodžiu įžeidė, kitais būdais erzino)- Daugiausia nagrinėjamos blogo elgesio apraiškos tarp mokiniu ir kur kas mažiau nagrinėjamas mokytoji; piktnaudžiavimas suteikta valdžia. Mokytojas, norėdamas dirbti su sunkiu mokiniu, neturėtu apsiriboti parašytomis pastabomis, skundais tėvams, reikia kalbėti su mokiniu individualiai, ir ne 3, o 30 kartų). Jei norim daryti įtaką, koreguoti, reikia daugybės kartų, pasikartojančių situacijų.

Bendravimo sunkumu priežastys gali būti objektyvios (pasikeitusios vertybių sistemos -pinigai, daiktinimas, ne tėvynė knyga) - mokykloje turim galimybę kalbėti apie viską, apie vertybes. Subjektyvios priežastys-yra žmonių, kurie nesugeba prisitaikyti, jiemms reikia padėti - daugėja vaikų, nebendraujančių šeimoje, kurie neturi su kuo bendrauti. Ne tik tėvai turi padėti mokyklai, bet ir mokykla turi padėti tėvams. Deja, mūsuose tėvams psichologines pagalbos labai mažai. Suomiai ištyrė - lietuviai mokiniai patys nelaimingiausi, dažniausiai patiria patyčias. Lietuvoje daugiausia vaiku savižudžiu. Kodėl? Nemokame džiaugtis.

Kol kas mokykloje prioritetas žinioms, o ne auklėjimui, bendravimui.
Pedagogas, siekiantis užtikrinti gerus tarpusavio santykius, neturėtu rinktis tik nurodymus, įsakymus, kontrolę. Mokytis ir mokyti bendravimo nėra taip -paprasta. Svarbiausias mokytojo uždavinys- kad mokiniai susiformuotų savo gyvenimo filosofiją. Gyvenimas yra erdvėje, teka kaip upė. Žmogus pats savo valtelę vairuoja, viskas priklauso tik nuo žmogaus. Turime mokyti vaikus pataisyti savo išderintą mechanizmą, kad siektų savo gyvenimo pilnaties, žinotu, ko nori, ko siekia. Japonijoje kiekvienas vaikas žino, ką turi padaryti per savaitę, mėnesį, metus. 5 metus.

Kaip teigia humanistinio ugdymo principais besivadovaujantis pedagogas Salva Ainonašvilis, svarbu kiekvienoje, kad ir labiausiai varginančioje ar nervinančioje, situacijoje įžvelgti esminius dalykus - vaiko aistrą vystytis, aistrą bręsti bei suaugti, aistrą tiesai, mylėti vaiką, suprasti ji tokį, koks jis yra, ir pasitikėti juo.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt