Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Ekspertai: vien ugdymo įstaigose stinga 960 psichologų, Delfi.lt

Autorius: Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt, data: 2006 03 13
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Nenurodyta

Psichologinės pagalbos vaikui ir šeimai modelio Lietuvoje faktiškai nėra – konstatavo ekspertai, surinkę ir apibendrinę informaciją apie ministerijų, savivaldybių ir apskričių lygmenyse teikiamas psichologines paslaugas vaikams ir jų šeimoms. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos sudaryta darbo grupės išvadose teigiama, jog nepilnamečių ugdymo ir specializuotos pagalbos įstaigoms stinga net 960 psichologų etatų.

"Žymiausių vaikų psichologų ir psichiatrų nuomone, šalyje reikia peržiūrėti psichologinės pagalbos teikimo principus, keisti paties psichologų mokymo procesą. To neneigia ir aukštųjų mokyklų psichologijos katedrų vedėjai bei fakultetų vadovai", - pabrėžė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro atliktos švietimo sistemoje dirbančių psichologų apklausos parodė, jog daugelio mokyklų psichologų darbo krūviai viršija normas. Ekspertų nuomone, tai gali turėti neigiamos įtakos jų paslaugų kokybei ir mokiniams teikiamos psichologinės pagalbos prieinamumui. Tyrimo duomenimis, ne visų pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai gali patenkinti mokyklų psichologų poreikius ir užtikrinti reguliarų, sistemingą ir efektyvų bendradarbiavimą.

Paprašyti įvardyti šios problemos priežastis, apklausoje dalyvavę psichologai minėjo didelį užimtumą, skurdžią materialinę bazę, patalpų, specialistų stygių ir kitus veiksnius. Psichologai pabrėžė, jog jų praktikai labai svarbi profesinė priežiūra – supervizijos ir siūlė ne tik kurti efektyvią, teisiškai reglamentuotą profesinės priežiūros sistemą, bet ir rasti lėšų jos įgyvendinimui. Už profesinę priežiūrą ją atliekantiems profesionalams turėtų būti mokama - įsitikinę švietimo sistemoje dirbantys psichologai. Vilniaus miesto Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Romos Pivorienės teigimu, Lietuvoje yra Pedagoginių psichologinių tarnybų, kuriose nedirba nė vienas arba tik vienas specialistas psichologas. Yra rajonų tarnybų, į kurias vaikų psichiatras atvyksta kartą per mėnesį.

Tėvai uždarbiauja užsienyje, vaikai auga vieni

"Svarbu pažymėti, kad kaimų, miestelių ir atokesnių vietovių gyventojams psichologinė pagalba vaikams ir jų šeimoms yra sunkiai pasiekiama, nes pedagoginės psichologinės tarnybos, psichikos sveikatos, įvairūs krizių centrai, kur teikiama specialisto psichologo konsultacija, yra didesniuose miestuose bei rajonų centruose. Šeimos nepajėgia sumokėti už kelionės išlaidas, reikalingas nuvykti iki artimiausių miestų ir rajonų centrų, o kad pagalba būtų efektyvi, vienos ar dviejų psichologo konsultacijų nepakanka", - pažymi ekspertai.

Psichikos sveikatos centruose teikiamų paslaugų tyrimas rodo, kad rajonuose gyvenantys vaikai čia lankosi rečiau negu miestiečiai. Kaimo vietovėse nepakankamas informacijos apie psichologinę pagalbą prieinamumas. Mokyklose įsteigti psichologų etatai, tačiau psichologų paslaugos reikalingos ir iki mokyklinėse įstaigose, teismuose, policijoje, prevencijos skyriuose, Vaikų teisių apsaugos tarnybose. Vis dėlto, Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazijos psichologė Kristina Jackevičienė pabrėžia - psichologas vaikui neatstos tėvų. Ne pirmus metus miestelyje dirbanti specialistė teigė pastebinti, jog vis daugiau vaikų auga palikti vieni ar kaimynų, tėvų draugų, giminių bei mažai pažįstamų priežiūrai, nes tėvai uždarbiauja užsieniuose.

"Psichologinių – socialinių problemų daugėja. Psichologinės – socialinės pagalbos poreikis auga. Trūksta psichologų ir mokyklose, ir psichologinėse – pedagoginėse tarnybose. Jei tokioje tarnyboje dirba vienas psichologas, tai pagrindinė jo veikla – mokymosi sunkumų diagnostika. Vaikų konsultavimas - minimalus", - DELFI sakė K. Jackevičienė, pabrėždama, jog vienas ar keli rajone dirbantys specialistai nepajėgūs patenkinti psichologinės pagalbos poreikio. Anot specialistės, nė vienas pradedantis darbą psichologas neišvengia sunkumų dėl praktikos stygiaus, profesinio kuravimo, profesinės priežiūros sistemos nebuvimo, specialistų rengimo trūkumų.

"Mokyklos psichologo darbas praktinis, o praktikos mokantis beveik nebūna. Man per šešerius studijų metus praktikai mokykloje bei tarnyboje buvo skirti tik du mėnesiai. Gal dabar kitaip, nors mažai tikėtina", - komentavo psichologė. K. Jackevičienė pabrėžė, jog tik nuo psichologo priklauso, ar jis susiras kuratorių pirmiems darbo metams, ar net nesivargins, ar ieškos galimybių profesiškai tobulėti, sekdamas naujausią profesinę informaciją, pasirinkdamas tinkamus seminarus bei kursus.Vis dėlto, specialistų iniciatyvą dažnai riboja materialinės problemos - kelionės, seminarai, mokymai, kursai, profesinė literatūra, metodinės priemonės kainuoja gana brangiai, ypač lyginant su psichologo atlyginimu. Ar psichologui bus leista vykti į pasirinktus kvalifikacijos kėlimo renginius, priklauso nuo mokyklos vadovo. Kelti kvalifikaciją mokyklos darbuotojams leidžiama ne daugiau nei 5 dienas per mokslo metus.

Konsultacijų poreikis 26 kartus viršijo galimybes

Tai, kad psichologinės pagalbos poreikis – milžiniškas, nuolat kartoja ir telefoninių psichologinių pagalbos tarnybų vadovai. Norinčių prisiskambinti nemokamais "Jaunimo linijos" ir "Vaikų linijos" telefonais pernai buvo 26 kartus daugiau, nei pajėgė atsiliepti savanoriškai dirbantys konsultantai.
"Vaikų linijos" telefonu 8 800 11111 sulaukta 73 tūkst. skambučių. Tai 24 tūkst. daugiau nei 2004-aisias metais. Įdomu tai, kad per praėjusius metus į "Vaikų liniją" skambino daugiau berniukų nei mergaičių (atitinkamai 56 proc. berniukų ir 44 proc. mergaičių). Anksčiau dažniau skambindavo mergaitės. "Skambinę į "Vaikų liniją" pasakojo apie pačius įvairiausius sunkumus, dažniausiai - apie nesutarimus su bendraamžiais, tėvais, globėjais, artimu draugu. Nemažai vaikų konsultavosi dėl priekabiavimo, mokykloje kylančių sunkumų, užimtumo, sveikatos problemų", - DELFI sakė "Vaikų linijos" vadovas Robertas Povilaitis.

Kelerių metų duomenys rodo, kad "Vaikų linija" populiariausia tarp 12-15 metų paauglių. 2005 metais šios amžiaus grupės vaikų skambučiai sudarė net 61 procentą. Vienas iš trijų paskambinusiųjų nemokamų konsultacijų telefonu buvo 7-11 metų amžiaus vaikas, kito amžiaus vaikų skambučių buvo gerokai mažiau. "Vaikų linijos" savanoriams tenka atsakinėti ir į trumpus skambučius, kuriuose nėra kalbama apie kokį nors konkretų sunkumą – skambinantys vaikai tikrindami tarnybą, padeda ragelį ar neišdrįsdami kalbėti apie tai, kas rūpi, išdykauja, keikiasi. Anot R. Povilaičio, vaikams paprastai sunkiau negu suaugusiems kalbėti apie juos neraminančius dalykus, todėl dalis jų apie savo sunkumus signalizuoja kitaip – tylėdami, juokaudami ir panašiai.

Valstybė skiria vos trečdalį lėšų

Savanoriškos psichologinės pagalbos "Jaunimo linija" telefonu 8 800 28888 pernai skambinta 147 334 kartų, tačiau net 142 317 skambučių buvo "trumpieji", kai jaunuoliai teiravosi informacijos, nedrįso pradėti kalbėti ar išdykavo. "Absoliuti dauguma skambučių buvo iš mobiliųjų telefonų, todėl duomenų, kokių regionų jaunimas dažniausiai ieškojo pagalbos, neturime", - DELFI sakė "Jaunimo linijos" vadovas Paulius Skruibis.
Anot jo, trečdalis skambinusiųjų konsultavosi dėl santykių su tėvais, kitos lyties atstovais, sutuoktiniais, partneriais, draugais. Dėl ketinimo nusižudyti konsultuota 17 proc. skambinusiųjų. Fizinės ar psichikos sveikatos problemomis skundėsi 7 proc., gyvenimo prasmės – 5 proc., dėl fizinės ar seksualinės prievartos – 5 proc. jaunuolių. Po 3 proc. skambinusiųjų kalbėjosi apie išsiskyrimus, konfliktus, mokymosi sunkumus, 2 proc. – apie alkoholio sukeltas problemas. Statistikos duomenimis, dažniausiai "Jaunimo linijos" pagalbos kreipiasi 11-15 metų amžiaus žmonės. Pernai jų skambučiai sudarė 31 proc., 16-18 metų jaunimo - 24 proc., 19-25 metų žmonių - 18 proc. visų skambučių. Kaip ir ankstesniais metais, į nemokamo telefono konsultantus kreipėsi ir 26-30 metų bei 31-40 metų amžiaus žmonės. Pernai jų skambučiai sudarė po 9 procentus.

"Didžiulis ir vis augantis neatsakytų skambučių skaičius, rodo milžinišką psichologinės pagalbos poreikį. Didžioji šio poreikio dalis negali būti patenkinta dėl itin mažų turimų resursų", - teigė "Vaikų linijos" vadovas R. Povilaitis. Siekdamos plėsti psichologinės pagalbos galimybes minėtos tarnybos kreipėsi į didžiąsias šalies telekomunikacijų bendroves "Lietuvos telekomą", "Omnitel", "Bitė Lietuva" bei "Tele 2". Į kvietimą bendradarbiauti jau atsiliepė "Lietuvos telekomas", šiems metams abiejų tarnybų veiklai skyręs 50 tūkst. litų.

Anot R. Povilaičio, teikiant psichologinę pagalbą jaunimui labai svarbus ir valstybės vaidmuo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apmoka skambučių išlaidas, kartu su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėmis iš dalies remia psichologinės pagalbos tarnybų administracines išlaidas. "Tačiau tai sudaro vos trečdalį reikalingų lėšų, todėl ieškome partnerių ir verslo sektoriuje", - pabrėžė psichologas. Didesnį dėmesį vaikų ir jaunimo psichologinių problemų sprendimui ragina skirti ir tarptautinės institucijos bei organizacijos.

Praėjusių metų gruodį Europos Parlamentas priėmė pareiškimą, kuriuo pripažino, kad vaikų linijos yra svarbi pagalbos vaikams priemonė bei paragino valstybes nares remti šias tarnybas kaip esminę vaikų apsaugos sistemos dalį. Parlamentas pasiūlė sudaryti sąlygas, kad ES vaikų pagalbos linijos turėtų bendrą nemokamą telefono numerį. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, 2006 metų sausio 27 dieną svarstęs Lietuvos ataskaitą apie vaikų teisių padėtį, rekomendavo didinti paramą ir bendradarbiavimą su "Vaikų linija" ir užtikrinti, kad ši linija darbo laiką pratęstų iki 24 valandų per parą ir pasiektų dar daugiau vaikų.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt