Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Užburtame patyčių rate, Delfi.lt

Autorius: Regina Statkuvienė, "Lietuvos žinių" žurnalas "Sveikata ir grožis", data: 2006 03 15
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Nenurodyta

Pasaulio sveikatos organizacijos 35 valstybėse atlikti tyrimai parodė, kad labiausiai iš savo bendraamžių yra linkę tyčiotis Lietuvos moksleiviai. Net 70 proc. apklaustųjų patiria bendraamžių patyčias. Toks pat procentas vaikų šaiposi iš kitų. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje dėl patyčių kenčia 38 proc., o Švedijoje - mažiau nei 20 proc. moksleivių.

Septintokas Mykolas sako, kad jo klasėje dauguma vaikų piktai juokiasi vieni iš kitų. "Pravardžiavimas dar nėra patyčios. Patyčios - kai visa klasė nuolat keikia, erzina, stumdo tą patį moksleivį", - aiškina kasdienybės realijas moksleivis. Paklaustas apie mokytojų reakciją septintokas pasakoja: "Dažniausiai sako, kad tai mūsų pačių reikalas, tad nereikia skųstis. Kartais tik pabara ir liepia liautis".

Beje, mokykloje yra ir psichologas, ir socialinis darbuotojas. Ar jie kalbasi su moksleiviais apie jų bėdas? Ar per klasės valandėles auklėtoja domisi mokinių tarpusavio santykiais, problemomis? Mykolą tokie klausimai prajuokina: "Per valandėles auklėtoja tik praneša apie artėjančius renginius, o su psichologu mes nebendraujame. Na, nebent atsitinka kas nors rimta, tada tenka jam aiškintis". Štai kokia kasdienybė vienoje sostinės mokyklų. Antrokė Rasa prisipažįsta, jog iš jos kartais tyčiojasi bendraklasiai: "Atima iš manęs pieštukus ir grasina, kad jei kam nors pasiskųsiu - bus blogai". Rasa priduria, jog ir pati kartais pravardžiuoja savo bendraamžius.

Smurto sąvoka

"Mūsų visuomenėje smurtas vis dar suprantamas kaip koks nors žiaurus įvykis. Tačiau šiurkščios prievartos esama gerokai daugiau, ir ji ne visada akivaizdi", - kalba Vilniaus "Vaikų linijos" vadovas Robertas Povilaitis. Pasak psichologo, smurtas prasideda pravardžiavimu, daiktų ar pinigų atiminėjimu ir gali peraugti į muštynes, savižudybes, net nužudymus. JAV saugumo tarnyba išanalizavo mokyklose vykusius susišaudymus. Paaiškėjo, kad beveik visi moksleiviai, naudoję ginklus, buvo patyčių ir dvasinio šantažo aukos.

Įvairių tyrimų duomenys rodo, jog smurto prevencija efektyviausia tada, kai jis dar nepasiekęs itin žiaurių formų. Tai akivaizdžiai demonstruoja skandinavų patirtis. Švedija - pirma valstybė pasaulyje, kurioje įstatymu uždraustos fizinės bausmės auklėjant, o mokyklose įdiegtos patyčių prevencijos programos. Deja, Lietuvoje kai kurios smurto formos visuotinai toleruojamos - mokykloje tyčiotis normalu, fizinės bausmės auklėjant vaikus irgi gana paplitusios. Paskui stebimasi paauglių žiaurumu ir didžiuliu savižudybių skaičiumi.

Populiarūs mitai

Žinoma, patyčių patiria ir Skandinavijos kraštų moksleiviai, tačiau ten visi supranta, jog tai - blogis. O štai Lietuvoje efektyviai kovoti su šiuo reiškiniu trukdo ir klaidingos suaugusiųjų nuostatos. Daugelis tėvų ir mokytojų mano, kad piktai juokauti yra normalu, nes dauguma tai daro, kadaise ir patys ką nors panašaus išgyveno. Tačiau Švedijoje dvidešimt metų trunkanti smurto prevencijos programa demonstruoja akivaizdžius rezultatus - smurtaujančių ir šiurkščią prievartą patiriančių paauglių čia mažiausia.

Kitas populiarus mitas - esą vaikas neturi augti šiltnamio sąlygomis, todėl tam tikra dozė patyčių nekenkia, net padeda užsigrūdinti. Tačiau daugybė tyrimų atskleidė priešingą realybę - pašaipų pasekmės būna tik neigiamos. Smurtui vešėti padeda ir nuostata, kad skųstis yra blogai. Pasak Povilaičio, jei šiurkštus elgesys slepiamas, problema tik didėja. Suaugusieji dažnai nė neįsivaizduoja, kas iš tiesų vyksta klasėje. Juk ir mokytojai vis dar mano, kad vaikai skundžiasi dėl smulkmenų - pastūmė, atėmė, pravardžiavo... Tačiau patys suaugusieji tokio elgesio netoleruoja. Psichologo teigimu, vaikams ir suaugusiems žmonėms neturėtų būti taikomi dvejopi standartai.

Kodėl tyčiojamasi?

Povilaitis sako, kad beveik neįmanoma išskirti moksleivių į smurtaujančius ir tuos, iš kurių tyčiojamasi. Vienu atveju vaikas pats yra piktai pašiepiamas, kitu atveju jau žemina kitą. Mokiniai, kadaise patyrę vyresniųjų fizinį ar psichologinį smurtą, vėliau taip elgiasi su kitais. Psichologas pažymi, kad vaikai ima tyčiotis iš kitų, jei jaučiasi nemylimi, žeminami.

Suaugusiųjų pamokos

Ką daryti, kai mokinys mokykloje pravardžiuojamas, pašiepiamas ar pats tyčiojasi iš kitų? Pasak Povilaičio, šią problemą galima išspręsti tik bendradarbiaujant tėvams, mokyklos bendruomenei ir specialistams, geriausia remiantis specialiomis metodikomis. Tačiau ir patys tėvai gali pagelbėti savo atžalai. Anot psichologo, svarbu kalbėtis su vaiku, išgirsti jo lūkesčius. Blogiausia, kai suaugusieji nemato problemos arba neišklauso vaikų. Kai kurie moksleiviai užsisklendžia, nes bijo ūmios tėvų reakcijos, šiems nuėjus į mokyklą "aiškintis". Situacija dar pablogėja - mokytoja aprėkia vaikus, o jie kerštaudami ima dar labiau tyčiotis. Geriausia inicijuoti grupės tėvų pokalbius su administracija, vėliau - ir su vaikais. Dėl suaugusiųjų nežinojimo, kaip elgtis, kyla ir tokia nuostata: "Pats nepradėk, bet duok atgal". Taip tik skatinama agresija. Pasak psichologo, jei vaikas skriaudžia kitus, netikslinga jį bausti fizinėmis bausmėmis ar versti viešai atsiprašyti. Efektyviausia išsiaiškinti, kodėl jis taip elgiasi, ir panaikinti agresijos priežastis.

"Vaikų linija" pradeda patyčių prevencijos programą, kuria siekiama keisti bendravimo kultūrą, suaugusiųjų nuostatas ir mokyti vaikus neagresyvaus elgesio. Projektas bus pradėtas įgyvendinti vienoje sostinės mokyklų.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt