Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Išsilavinę, bet pažeidžiami, Veidas, p. 42, 43

Autorius: Aurelija Vernickaitė, data: 2006 03 23
Tiražas: 6000; Rubrika: Visuomenė

Psichikos sveikatos specialistai teigia, kad nuolatinis eksperimentavimas su moksleiviais blogina jų psichinę sveikatą, kurią ir taip trikdo įtempti santykiai šeimoje ir visuomenėje.

Sauliui septyniolika. Vaikiną, nepanorusi nurodyti nei savo pavardės, nei mokyklos, kurioje mokosi, užkalbinome Centro poliklinikoje Vilniuje. Jis stoviniavo prie paauglių psichiatro kabineto durų. Moksleivis prisipažino, kad tai jau antras pavasaris, kai jis bent du kartus per mėnesį lankosi pas psichiatrą. "Kartu su pavasariu ateina neramumas ir nepasitikėjimas savimi. Viskas prasidėjo dar prieš dešimtos klasės egzaminus. Pajutau, kad nebegaliu atsipalaiduoti, susikaupti. Ir viskas iš baimės blogai išlaikyti egzaminus, nepateisinti tėvų, kurie dirba gerus darbus, turi aukštuosius išsilavinimus, svajonių. Jie iš manęs tikisi labai daug", - lėtai pasakoja Saulius. Vaikiną kankino nemiga, o specialistai jam diagnozavo depresinius sutrikimus. Egzaminus Saulius išlaikė prasčiau nei tikėjosi, todėl šiandien jis su didžiuliu nerimu laukia dar tik po metų vyksiančių abitūros egzaminų. "Man tikrai reikia su kažkuo pasikalbėti. Nuolatos jaučiu įtampą, negaliu susikaupti", - sako septyniolikmetis. Apie tai, kad Saulius turi psichologinių sunkumų, nežino nei tėvai, nei draugai. "Tėvai išsigąstų, o draugų akyse tapčiau raupsuotas, manęs pradėtų šalintis, - sako Saulius. - Aš dabar jau galiu atpažinti, kurie mano draugai vaikšto pas psichologus, tačiau ir jie tyli. Visi mano, kad apie tai kalbėti gėdinga".

Skuboti sprendimai sukels problemų

Kalbintų psichologų ir psichiatrų teigimu, tokių sunkumų kaip Sauliaus patiria ne vienas šimtas ar net tūkstantis paauglių. Kaip teigė Vaiko raidos centro psichiatrė ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, medicinos mokslų daktarė Virginija Ribakovienė, jau nuo vasario mėnesio padaugėjo psichologinės pagalbos ieškančių jaunuolių, kurie jaučia didžiulį nerimą dėl artėjančių egzaminų. O nerimas tarp moksleivių tik stiprėja. Mat įpusėjus šiems mokslo metams netikėtai pranešta, kad abiturientams galbūt nebus leista perlaikyti egzaminų dar tais pačiais metais. Antra, numatyti nemenki lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų pokyčiai. Daugiausiai nerimo kilo dabartiniams vienuoliktokams, pasirinkusiems tiksliuosius mokslus, mat pagal naująją programą lietuvių kalbos egzamine neliktų rašybos, skyrybos, kalbos kultūros užduočių ir kur kas didesnis dėmesys būtų skirtas teksto suvokimui.

Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija, "Veido" žiniomis, kreipėsi į Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijas skatindama diskutuoti apie planuojamus gimtosios kalbos brandos egzamino reikalavimų pakeitimus. "Matome, kad dabartiniai vienuoliktokai dar nėra pasirengę tokiems pokyčiams psichologiškai. Kyla nerimas dėl tiksliuosius ir gamtos mokslus pasirinkusių moksleivių, kurie ne visi turi gebėjimų rašyti interpretaciją ir laisvai reikšti savo mintis. Būtų nerealu kelti vienodus reikalavimus skirtingų profilių mokiniams, - sako V. Ribakovienė. - Manome, kad apie bet kokius svarbius egzaminų pokyčius reikėtų pranešti net prieš penkerius metus, kad ne tik vaikai, bet ir patys mokytojai spėtų pasiruoši, atsakingiau būtų parengtos programos". V. Ribakovienės teigimu, kol kas tik pradeda rastis bendradarbiavimo užuomazgų tarp švietimo ir psichinės sveikatos specialistų. Bendradarbiavimas vyksta daugiausia tose srityse, kuriose sunkumai greitai išryškėja. Tuo tarpu mažiau dėmesio skiriama vaikams, kurie patiria nerimą, serga depresija ar yra pervargę. Tokie moksleiviai kelia mažiau rūpesčių mokykloje ir yra tarsi nematomi. "Tačiau rūpintis jų psichine sveikata yra ne mažiau svarbu. Permainoms vaikus reikėtų rengti laipsniškai ir nedaryti skubotų sprendimų", - neabejoja psichoterapeutė.

Vaikų ir paauglių psichiatrų draugija rekomenduoja rengiant programas ir imantis švietimo sistemos permainų į darbo grupes įtraukti psichologus ir gydytojus, vaikų bei paauglių psichiatrus, kad Lietuvoje ne tik būtų garantuotas kokybiškas išsilavinimas, bet ir tausojama moksleivių psichinė sveikata, atsižvelgiama į amžiaus tarpsnių ypatumus, vaikų poreikius bei gebėjimus. Mokyklose nuolat kintantys reikalavimai, kuriems vaikai nėra pasirengę psichologiškai, kaip teigia vaikų ir paauglių psichiatrai, gali turėti įtakos jaunuolių psichinei sveikatai, apsunkinti adaptaciją, sukelti beviltiškumo ir nepasitikėjimo savimi jausmus. Psichologiškai draugiška aplinka mokykloje gali būti vienas prevencinių veiksnių, mažinančių jaunuolių savižudybių skaičių. O statistika liudija, kad vaikų ir paauglių savižudybių Lietuvoje per pastaruosius metus gerokai padaugėjo - nuo 4,4 savižudybės 1995 metais iki 5,2 savižudybės 100 tūkst. gyventojų 2004 metais.

Dažniausiai kenčia persistengiantys

Dar 2001-2002 metais atliekant tarptautinį moksleivių sveikatos tyrimą Lietuvos moksleiviai labiausiai skundėsi mokymosi našta. Atrodo, kad padėtis nesikeičia iki šiol. "Stresas, patiriamas mokykloje dėl didžiulio krūvio ir didelių reikalavimų, santykiai su mokytojais -dažniausios vyresnių klasių moksleivių vardijamos problemos, - sutinka ir Karoliniškių poliklinikos vaikų bei paauglių psichiatrė Virginija Karalienė. - Dažniausiai emociniai sunkumai kankina tuos, kurie labai stengiasi mokytis, tačiau pasiektas rezultatas jų netenkina".
Gydytoja, remdamasi savo darbo praktika, pripažįsta, kad stresą dažniau patiria moksleiviai, besimokantys klasėse, kuriose motyvacija mokytis būna labai didelė. Dažnai su tuo susiduriama gimnazijose. "Jei klasėje daugelis mokosi gerai, o_ kažkuriam sekasi prasčiau, klasės kolektyvas dažnai tokius moksleivius ignoruoja. Todėl manau, kad labai atsakingai reikėtų rinktis mokyklą tiek vaikams, tiek jų tėvams. Mokykla turėtų būti pasirenkama ne pagal gyvenamąją vietą, prestižą ir pan., o pagal vaiko gebėjimus", - sako V. Karalienė.

Pasak psichiatrės psichoterapeutės Jūratės Bajarūnienės, daug mūsų paauglių susiduria su tapatumo problema ir gebėjimu atrasti save. "Jie bijo suklysti, paklausti, išsakyti savo mintis. Šiuos dalykus jie yra perėmę iš savo tėvų, -sako J. Bajarūnienė. - Su didžiausiais psichologiniais ieškojimais susiduria tie jaunuoliai, kurie persistengia ir pervertina mokslo reikšmę. Tačiau būtent paauglystėje reikia išmokti ne visada laimėti ir ne visada pralaimėti". Lietuvoje tyrimų, kiek moksleivių serga depresija, nėra. Tačiau kitų šalių statistika rodo, kad depresija serga 2-3 proc. vaikų ir 4-8 proc. paauglių. Ne viename moksliniame šaltinyje galima rasti duomenų, kad net iki 20 proc. jaunuolių ir paauglių serga depresija. D.Karalienė pripažįsta, kad pas mus paauglių depresija vis dar sunkiai diagnozuojama ir laiku negydoma: "Paaugliams būdingi ne tokie įprastiniai depresijos požymiai, kaip nuotaikų kaita, miego sutrikimai, užsisklendimas savyje. Paauglių depresija pasireiškia irzlumu, nepakantumu ar net agresyvumu".

Paklausta, ar gerokai padaugėjo psichologinės pagalbos ieškančių moksleivių, psichiatrė V.Karalienė atsako, kad jos praktikoje konsultacijų per pastaruosius metus padidėjo perpus: "Tačiau tai nereiškia, kad padaugėjo sergančiųjų psichinėmis ligomis. Paaugliai skundžiasi nebeturį laiko savo laisvalaikiui ir pomėgiams. Akivaizdu, kad dauguma paauglių nebesugeba susidoroti su gyvenimo tempu, todėl blogėja jų psichologinė savijauta". J.Bajarūnienės nuomone, mūsų neturėtų gąsdinti didėjantis psichologinės pagalbos ieškančių jaunuolių skaičius: "Tai rodo aukštą sąmoningumo lygį ir tai, kad žmogus rūpinasi savo dvasine sveikata".

Nepasirengę tenkinti psichologinių poreikių

Pas mus įprasta rūpintis fizine sveikata, dvasinę paliekant Dievo valiai. Ir nors "Veido" pašnekovai teigė, kad į juos kreipiasi vis daugiau paauglių, Kauno mieste ir rajone pernai atliktas šešiolikmečių psichinės sveikatos priežiūros poreikio ir požiūrio į ją teikiančius specialistus tyrimas (analogiškas tyrimas atliktas ir Vilniuje, tačiau jo duomenys dar neapibendrinti) parodė, kad tik 9 proc. moksleivių, turinčių psichologinių sunkumų, kreipėsi į psichinės sveikatos specialistus. "Pagrindinės priežastys, trukdančios naudotis psichologų ar psichiatrų paslaugomis, kaip parodė tyrimas, - tai aplinkinių požiūris į ieškantį pagalbos žmogų. Beveik pusė šešiolikmečių sakė, kad jie tikisi labai negatyvaus bendraamžių įvertinimo ar net pašaipų. Trečdalis moksleivių sakė, kad jiems trūksta informacijos. Beveik tiek pat moksleivių nesikreipia pagalbos, nes tiesiog nesirūpina savo psichine sveikata", - sako Kauno medicinos universiteto docentė psichiatrė Nida Žemaitienė.

Jos žodžiais, pusė paauglių, pasiryžusių kreiptis į psichologus ar psichiatrus, teigė, kad gauta pagalba neatitiko jų lūkesčių. "Tai rodo, kad sistema nepasirengusi tenkinti paauglių psichinių poreikių. Paaugliai skiriasi nuo suaugusiųjų tuo, kad jiems reikia ne vieno, o grupės specialistų pagalbos. Todėl iki šiol pagrindiniai psichologinės pagalbos teikėjai yra bendraamžiai ir šeima, tačiau akivaizdu, kad jie su šiuo uždaviniu ne-besusitvarko", - sako docentė.
Tarptautiniai moksleivių sveikatos ir elgesio tyrimai rodo, kad patyčių atvejų Lietuvoje gerokai daugiau nei kitose šalyse. Tarkime, Švedijoje tik apie 15 proc. vaikų prisipažįsta patiriantys priekabiavimą. Tuo tarpu Lietuvoje tokių moksleivių yra apie 60-70 proc. Beveik tiek pat moksleivių prisipažįsta nuolat besityčiojantys iš savo bendraamžių. Atrodo, kad patyčios tapo mūsų elgesio norma.

"Veido" kalbinti pašnekovai teigė, kad nors paaugliai dažnai sakosi nepasitikintys mokyklose dirbančiais psichologais, tačiau įprasti, kad toks specialistas yra šalia tavęs - teigiamas reiškinys. Bet šiandien bendrojo lavinimo mokyklose dirba tik apie 300 psichologų, o tokių mokyklų yra apie 1,6 tūkstančio.
Atokesniuose rajonuose gyvenantiems moksleiviams psichologinė pagalba apskritai yra prabanga. Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Romos Pivorienės teigimu, rajonuose yra tokių pedagoginių psichologinių tarnybų, kuriose nedirba nė vienas arba tik vienas specialistas psichologas. Į kai kurias tarnybas rajonuose vaikų psichiatras atvyksta tik kartą per mėnesį. Psichikos sveikatos centruose teikiamų paslaugų tyrimas rodo, kad rajonuose gyvenantys vaikai čia lankosi rečiau negu miestiečiai.

Atrodo, kad jaunimas psichologinės pagalbos poreikį geriausiai išreiškia anoniminiais telefonų skambučiais. Tačiau pernai į "Jaunimo linijas" ir "Vaikų linijas" skambučių buvo net 26 kartus daugiau, nei pajėgė atsiliepti čia dirbantys specialistai.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt