2007  2006  2005  2004  2003

Autorius: Psichiatrė Odeta Bulvinaitė, data: 2007 01 27
Tiražas: 17070; Rubrika: Situacija. Šeštadienis

 Dažnai sunūs grįžęs iš mokyklos pasakoja, kaip jo klasės draugai skriaudžia vieną berniuką. Tai - tylus, varganai apsirengęs, blogiau besimokantis berniukas. Vaikai iš jo šaiposi, pravardžiuoja, užgaulioja, erzina, stumdo, o kartais ir spardo. Niekas nedrįsta sustabdyti blogiukų. Kiti vaikai jų bijo, mano sūnus - taip pat. Negaliu patikėti, kad vaikai gali būti tokie žiaurūs. Papasakokite plačiau apie patyčias mokykloje.

Jurgita Ž.

Atsakydama į jūsų klausimą naudosiuosi R Povilaičio ir J. Valiukevičiūtės straipsniu "Patyčios: mitai ir realybė ". Patyčios yra plačiai paplitusios tarp vaikų ir paauglių, o ypač mokykloje. Suaugę žmonės turi daugybę klaidingų nuostatų apie patyčias. Dauguma mano, kad vaikai yra vaikai, ir kad jie tik juokais vieni kitus užkabinėja. Manoma, jog tyčiojimasis yra natūralus reiškinys vaikų brendimo laikotarpiu, o laikui bėgant vaikai išaugs ir tyčiojimasis liausis. Dažnai suaugusieji teigia, kad kvaila ir vaikiška skųstis, jei iš tavęs tyčiojasi. Skundimasis ir skundimas yra suvokiamas kaip netinkamas, netgi smerktinas elgesys. Mažesni vaikai yra daugiau linkę pasakoti, kas juos skriaudžia, tačiau ilgainiui ir jie išmoksta to vengti. Paaugliai jau nenurodo savo skriaudėjų ir nebendradarbiauja su suaugusiaisiais, mėginančiais išsiaiškinti muštynių priežastis. Suaugusieji yra linkę nuvertinti žodžių sukeliamą poveikį. Labai sunku įvertinti, kas skaudžiau - smūgis ar dažnai girdimos patyčios. Žodinių patyčių sukelto skausmo neįmanoma apčiuopti nei išmatuoti. Neretai žodinės patyčios įsimenamos visam gyvenimui. Patyčios - tai pasikartojantis tyčinis vaikų ir paauglių elgesys, nukreiptas į silpnesnį bendraamžį siekiant sukelti jam fizinį ar emocinį skausmą. Patyčios apima tiek žodinį, tiek nežodinį elgesį, tokį kaip prasivardžiavimas, erzinimas, grasinimai, mušimas, spardymas, kumščiavimas, stumdymas, apkalbinėjimas, ignoravimas, daiktų ar pinigų atiminėjimas, atskyrimas nuo grupės ir pan.

Patyčios yra agresijos forma

Vaikai, kenčiantys nuo patyčių, dažnai jaučiasi nesaugūs, išgyvena nerimą. Ilgalaikis nerimas, baimės būsena gali sukelti įvairias psichines ligas. Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažniau jaučiasi liūdni, prislėgti, nepasitikintys savimi, pasižymi žemesne saviverte. Jie jaučiasi bejėgiai manydami, jog neįmanoma pakeisti situacijos ir sustabdyti patyčių. Kartais vaikams, kurie susiduria su nuolatinėmis bendraamžių patyčiomis, kyla minčių apie savižudybę. Mintys apie savižudybę rodo beviltiškumą, nesugebėjimą išspręsti patyčių situacijos, didelį pagalbos poreikį.

Gana dažnai, varginant nuolatinėms patyčioms, atsiranda tokie simptomai kaip galvos, pilvo skausmai, pykinimas, miego, apetito sutrikimai.

Tyčiojimasis gali būti viena iš priežasčių, dėl kurios vaikas gali vengti mokyklos, nelankyti pamokų. Taip pat gali susilpnėti vaiko dėmesingumas, jam gali būti sunkiau mokytis.

Vaikas, nuolatos patirdamas patyčias ir negalėdamas jų sustabdyti, išmoksta, jog jis yra bejėgis pakeisti situaciją ir dėl to nuleidžia rankas, nesiima jokių veiksmų, kad apgintų save ar surastų sau pagalbą. Dėl išmokto bejėgiškumo vaikui padėti labai sunku. Vaikui sunku pradėti tikėti savimi ir kitais. Sunku patikėti tuo, kad įmanoma pakeisti situaciją ir sumažinti patyčias.

Gana dažnai vaikai, iš kurių tyčiojamasi, pradeda smurtiškai reaguoti į skriaudėjus. Smurtinis aukų elgesys kyla iš beviltiškumo, bejėgiškumo, iš nežinojimo, kaip reaguoti. Kenčiantis vaikas nemato kitų būdų, galinčių sustabdyti patyčias, todėl spaudoje dažnai minimi susišaudymai mokykloje.

Statistikos duomenimis, dalis skriaudėjų užaugę padaro nusikaltimus, agresyviai ir asocialiai elgiasi. Patyčios turi įtakos mokyklos psichologiniam klimatui. Mokiniai jaučiasi mažiau saugūs, mažiau patenkinti mokyklos gyvenimu. Patyčios veikia visus vaikus, ne tik aukas, bet ir stebėtojus. Vertybių sistema tampa labai iškreipta. Draugiškumas, pagarba, pagalba kitam tampa nieko vertais.

Tyčiojimasis leidžia skriaudėjams tapti lyderiais klasėje, būti vertinamiems ir gerbiamiems. Tokia vertybių sistema turėtų kelti susirūpinimą ne tik vaikams, bet ir esantiesiems šalia.