Autorius: Rūta Peršonytė, data: 2007 01 30
Tiražas: 57566; Rubrika: Nuomonės
To linkėjo Metų tolerancijos žmogumi tapęs psichologinės tarnybos vadovas
Praėjusį šeštadienį Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, "Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę" paskelbė 2006-ųjų Tolerancijos žmogų.
Šis titulas suteiktas 30 metų vilniečiui, psichologinės pagalbos telefonu tarnybos "Vaikų linija" vadovui Robertui Povilaičiui.
Psichologas tradiciškai apdovanotas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu, diplomu ir Litvakų fondo paskirta 5000 litų premija.
Kasmetė Tolerancijos žmogaus nominacija skiriama Lietuvos piliečiui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės nominacijos ekspertų komisijos siūlymus, šiemet rinkosi iš trijų kandidatų.
Be psichologo R.Povilaičio, Metų tolerancijos žmogumi pretendavo tapti žurnalistas Romas Sakadolskis ir aktorius Arkadijus Vinokuras.
Tokie rinkimai vyksta jau šeštus metus. Pirmą kartą Tolerancijos žmogaus vardas 2002-ųjų sausį buvo suteiktas evangelikų reformatų kunigui, žudynių Medininkuose aukai Tomui Šernui.
Po metų - teatrologei profesorei Irenai Veisaitei, vėliau - žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, o pernai- pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui.
"Lietuvos rytas" pakalbino šiemet Tolerancijos žmogaus apdovanojimą gavusį R. Povilaitį. ...
- Kaip reagavote į žinią, kad tapote Tolerancijos žmogumi?
- Reagavau dvejopai. Smagu gauti apdovanojimą už mūsų tarnybos "Vaikų linija" trejetą metų vykdomo projekto "Nustok tyčiotis" rezultatus. Mes siekėme įvairiais būdais padaryti, kad mokyklose neliktų jokių pažeminimų, patyčių. Bet įvertinimas yra tarsi įpareigojimas, kad tą veiklą reikia tęsti. Nesu matęs nė vienos klasės, kurioje nebūtų tyčiojamasi, erzinama. Lietuvos mokyklas apėmusi tikra smurto epidemija. Prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva pagal tyčiojimosi mastą išsiskiria iš daugelio pasaulio valstybių. Čekijoje ar Švedijoje patyčias patiria 2 iš 10 mokinių, o Lietuvoje - 7 iš 10.
- Tolerantiškumas šiais laikais - ne mažesnė vertybė, kaip ir išskirtiniai gabumai. Gal žinote receptą, kaip išmokti tolerancijos?
- Gal neatsakysiu, kaip to išmokti. Bet man labai patiko jūsų klausimas. Iš tiesų tolerancijos reikia mokytis. Daugelis suaugusių žmonių nemato problemos, kad jaučia ne- apykantą kitaip galvojantiems, kitaip atrodantiems. Vaikai labai lengvai mokosi būti draugiški ir tolerantiški, jei su jais taip elgiasi suaugusieji. Bet taip pat nesunkiai mokosi ir blogų dalykų. Man pavyzdys yra Švedija. Tai pirmoji valstybė pasaulyje, kuri 1979 metais uždraudė fizinių bausmių taikymą vaikams. Galbūt ne vien dėl to įstatymo, tačiau švedų vaikai, kurie užaugo per tuos dvidešimt metų, šiandien atsiskleidžia kaip draugiškiausi. Tapę suaugusiaisiais jie pagarbiai elgiasi su savo vaikais, nenaudoja prieš juos smurto. Natūralu, kad jų vaikai draugiškai elgiasi su savo bendraamžiais.
- O kur jūs mokėtės tolerancijos?
-Visur - bendraudamas, iš knygų. Bet gal tik studijų metais šiuo klausimu pradėjau mąstyti kritiškiau. Būdamas psichologas ėmiau suprasti, kad netoleranciją, nepagarbą, kuri yra tarp suaugusiųjų, puikiai mato vaikai. Ir jie to paties mokosi. Mes, suaugusieji, turime pasirinkimą - ar norime toliau vaikus mokyti netolerancijos, ar norime, kad jie užaugtų kitokie, daug pozityvesni žmonės. Bet neįmanoma suaugusiems būti netolerantiškiems ir norėti, kad jų vaikai būtų draugiški. Su žmona Ieva, kuri irgi dirba psichologe, auginame pusketvirtų metų dukterį Gabiją. Norime, kad ji užaugtų tolerantiška ir kad ją suptų tokie pat žmonės. 32 Europos šalyse atliktas tyrimas parodė, jog Lietuva yra viena netolerantiškiausių šalių. Šalia jos rikiuojasi Baltarusija, Vengrija, Ukraina ir kitos posovietinio bloko šalys.
- Psichologinės pagalbos telefonu tarnyboje "Vaikų linija" dirbate beveik dešimt metų. Ar dažnai jums skambina vaikai?
- Katastrofiškai daug. Dažniausiai skambina 12-15 metų moksleiviai. Daugelis skundžiasi blogais santykiais su bendraamžiais, vienišumu. Praėjusiais metais nemokamu telefonu bandyta paskambinti beveik 4 milijonus kartų. "Vaikų linijos" konsultantai atsiliepė 87 tūkstančius kartų. Tai reiškia, kad psichologinės pagalbos poreikis beveik 50 kartų lenkia mūsų tarnybos galimybes. Situacija dramatiška tuo, kad iki šiandien "Vaikų linija" dar negavo nė vieno lito iš valstybės biudžeto. Gaila, kad vaikų dvasinė savijauta iki šiol netapo valstybės prioritetu. Mes tik bendrovės "Teo" dėka dar neuždarome "Vaikų linijos".
Todėl dabar rūpinamės ne plėsti tarnybą, kad ji taptų dar prieinamesnė, o sukame galvą, kaip jos neuždaryti. Mes teikiame pagalbą telefonu ir internetu. Pernai gruodį jau pradėjome riboti laiškų, kurie siunčiami internetu, skaičių. Jei negausime finansavimo, turėsime sustabdyti tarnybos veiklą. Šiuo metu gaunu 30 litų mėnesio atlyginimą. Mes veikiame avariniu režimu.
