Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Per didelis abejingumas, Lietuvos rytas/Sostinė, p. 6, 7

Autorius: Sandra Trinkūnaitė, data: 2008 01 23
Tiražas: 56141; Rubrika: Nenurodyta

Jeigu artimas žmogus užsisklendžia savyje, nuolat sėdi ir žiūri į vieną tašką, o lyg tarp kitko užsimena, kad nebenori gyventi - tai jau signalas, į kurį reikia atkreipti dėmesį.

Depresija žmogus suserga ne tik dėl to, kad paveldi šią ligą. Su ja susiduria žmonės ir po įvairių traumų, sunkių išgyvenimų, netekčių.
Medicinos tyrimai taip pat rodo, jog praktiškai kas antras iš mūsų gyvenime patiria nors vieną vidutinės depresijos epizodą, o lengvos depresinės būklės pasitaiko visiems be išimties.

- Kas yra depresija? Kaip ją atpažinti?
- Depresija - tai liūdna, prislėgta nuotaika.

Neretai pacientui tampa sunku mąstyti, kalbėti, veikti, o veide sustingsta kančios išraiška. Sunkiais atvejais gali atsirasti ir savižudybės ar savęs žalojimo idėjos bei veiksmai.

Salia gali būti ir kitų būdingų depresijai simptomų: darbe tampa sunku susikaupti, ilgai atidėliojama darbo pradžia, sutrinka dėmesio koncentracija, aplanko įkyrios savęs apkaltinimo mintys, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas.

Sergantiems depresija viskas matoma lyg per juodą uždangą - spalvos drumstos ir neryškios, pojūčiai atbukę, nėra jokios perspektyvos, planų.

Sergant depresija, gali kankinti ir įvairūs nemalonūs kūno pojūčiai bei skausmai galūnėse, kakle, krūtinėje, vidaus organuose, dažnai sustiprėja nugaros, skrandžio negalavimai, tai taip vadinamas somatinis depresijos komponentas.

Ne taip jau retai pasitaiko ir vadinamoji atipinė depresija -nuotaika būna ne visai niūri ar net normali, o pacientas atvirkščiai - gali būti net perdėtai aktyvus.

Toks žmogus lyg bėga nuo savo išgyvenimų, tačiau tuomet sustiprėja dirglumas, atsiranda impulsų kontrolės sutrikimų, pykčio priepuolių, ypač sustiprėja nerimas, nemiga.

Panašiai žmogus itin sunkią vidinę savijautą milžiniškomis pastangomis gali kompensuoti, o neretai ir nuslėpti net nuo pačių artimiausių žmonių, atrodyti linksmas ir pasitempęs, todėl depresija turi ir savo "besišypsantį veidą" Šiais atvejais dažnai drauge būna ir kitų psichikos sutrikimų.

- Dėl kokių priežasčių susergama šia sunkia liga?

- Depresijos priežastis aprašo kelios teorijos. Viena pagrindinių depresiją sieja su paveldimumu. Manoma, jog tai genetiškai apspręstas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Sutrinka įvairių biologiškai aktyvių cheminių medžiagų koncentracija galvos smegenyse.

Pacientų šeimose dažnai yra žmonių, linkusių į nuotaikos sutrikimus.

Kai kurie žmonės pasižymi taip vadinamuoju depresiniu charakteriu -jie yra jautresni, lengviau pažeidžiami, sunkiau ištveria įvairias gyvenimo krizes, lėčiau iš jų išbrenda, o dėl visų gyvenime nutinkančių nesėkmių linkę kaltinti pirmiausia save.

Tačiau tuo pat metu šie žmonės gali būti labai supratingi, dėmesingi, ištikimi ir atsidavę draugai, bendradarbiai. Jie dažniau linkę sirgti nuotaikos sutrikimais.
Depresija gali atsirasti ir po patirtų įvairių skaudžių išgyvenimų: prievartos, praradimų, nusivylimų ir kitų psichologinių traumų.

Kiekvienam sveikam, patiriančiam depresiją, žmogui po kurio laiko, dažniausiai po kelių savaičių, skausmingi išgyvenimai praeina ar susilpnėja tiek, kad jis sugeba atsitiesti, žvelgti į ateitį ir atgauna pasitikėjimą bei viltį.

Visai kas kita tuomet, jei gyvenimiškos krizės išprovokuoja tikrą klinikinę depresiją ir žmogus suserga. Susirgę jau nebegali patys išlipti iš depresijos duobės.

Artimieji dažniausiai pradžioje nesupranta, kaip blogai žmogus jaučiasi ir laiko tokią būseną apsileidimu, reikalauja "suimti save į rankas" "netingėti"
Sergantiesiems depresija viskas matoma lyg per juodą uždangą -spalvos drumstos, pojūčiai atbukę, nėra perspektyvos, planų.

Tačiau apimtas depresijos žmogus pats jau nebegali nei susiimti, nei prisiversti ką nors daryti, todėl tenka kreiptis pagalbos į specialistus.

Sunkia depresija sergančių žmonių padėtis yra ypač sudėtinga.

Pacientas pats nebegali tvarkyti savo gyvenimo, pradeda neadekvačiai elgtis, iškrinta iš socialinio konteksto, nebeįstengia bendrauti su draugais, artimaisiais, nebesugeba atlikti net smulkių buities darbų. Jis tiesiog palūžta ir laiką dažniausiai leidžia gulėdamas lovoje.

Dėl apatijos ir nenoro gyventi žmogui kyla minčių apie savižudybę.

Jeigu matote, jog, pavyzdžiui, bendradarbis tampa užsidaręs, nuolat sėdi ir žiūri į vieną tašką, o lyg tarp kitko užsimena, kad nebenori gyventi - tai jau signalas, į kurį reikia atkreipti dėmesį.

Yra daug klinikinės depresijos rūšių, tačiau, paprastai pasakius, lengva depresija būna tuomet, kai dirbti nesinori, vi- dutinė depresija - kada valgyti nesinori ir sutrinka miegas, sunki depresija - kai jau nebesinori gyventi. Medicinos tyrimai rodo, jog praktiškai kas antras iš mūsų gyvenime patiria nors vieną vidutinės depresijos epizodą, o lengvos depresinės būklės pasitaiko visiems be išimties. - Šiuo metų laiku daug žmonių skundžiasi dėl prislėgtos būsenos, blogos nuotaikos ir jos svyravimų? Nuo ko priklauso tokia būsena? Ar tai ir- gi tam tikra depresijos forma?

- Geografiniu požiūriu mes gyvename tamsiojoje zonoje. Kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau žmonių, sergančių depresija. Yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp matomos šviesos intensyvumo ir biocheminių procesų galvos smegenyse. Sis biologinis mechanizmas skirtas reguliuoti natūralius cikliškus fiziologinius procesus: miego ir būdravimo ritmą, bendrą aktyvumą, seksualinį elgesį, mitybą.

Esant tamsiajam laikotarpiui daugiau žmonių skundžiasi prislėgta nuotaika, nedarbingumu, jaučiasi nuolat pavargę. Kai aplink pilka ir niūriu, keičiasi ir žmogaus nuotaika. O šviesiuoju metų laiku dažniau pasitaiko atipinės ligos formos su nerimu ir polinkiu į savižudybę.

Ne veltui Skandinavijos šalyse toks populiarus gydymas šviesos terapija.

Be to, šiais laikais daugybė žmonių gyvena labai įtemptą gyvenimą: daug dirba, ima paskolas, kurias reikia sumokėti. Patiria stresą, nuolatinį nerimą, aplinkos, įvaizdžio spaudimą.

Neigiamą įtaką daro ir įvairios reklamos, skatinančios būti sėkmingu, turtingu, sugebančiu viską kontroliuoti ar tiesiog - supermenu.

Visi šie dalykai slegia žmogų, tačiau tai nesusiję su ta sunkiąja depresijos forma, apie kurią kalbėjau prieš tai.

- Kaip gydoma depresija? Kas žmogui gali padėti?

- Lengvesniais atvejais gerai padeda poilsis bei sistemingas ir kruopštus individualios "savęs mylėjimo programos" įgyvendinimas. Nereikia pamiršti, jog laikas, praleistas su draugiškais ir mylinčiais žmonėmis, yra sveiko sielos gyvenimo pagrindas.

Yra keli medicininiai depresijos gydymo būdai, tačiau dažniausiai taikomas gydymas medikamentais ir psichoterapija.

Gydymas vaistais dažniausiai apsiriboja antidepresantų ir raminamųjų vaistų grupės preparatu skyrimu.

Antidepresantai - tai medžiagos, kurios veikdamos tam tikrus ląstelių receptorius galvos smegenyse atstato dėl ligos su- mažėjusią nuotaiką gerinančių medžiagų koncentraciją ir dėl to depresijos simptomai laipsniškai ima blėsti. Raminamieji vaistai šalina nerimo sukeliamą diskomfortą ir padeda užmigti.

Raminantys preparatai skiriami gydymo pradžioje, paprastai iki 2 mėnesių, o antidepresantus tenka vartoti ilgai, trumpiausiai 6-8 mėnesius. Nesilaikant gydytojo rekomendacijų, depresija gali vėl pasikartoti.

Padeda ir pokalbiai su psichologu, psichoterapeutu. Tačiau gilesnis psichoterapijos procesas taip pat yra sudėtingas, turi savo atskiras indikacijas, reikalauja ir laiko, ir paties žmogaus pastangų.

Tyrimais įrodyta, jog geriausius rezultatus duoda šių abiejų metodų derinimas.

Nors didžioji dalis pacientų laipsniškai pasveiksta, depresija gali kartotis.

Artimų žmonių supratimas ir pagalba labai gelbsti, svarbu nepalikti depresijos prislėgto žmogaus vieno su savo išgyvenimais, neįkyriai, bet tvirtai leisti jam suprasti, jog esate šalia ir jums rūpi kaip iš tiesų jis jaučiasi.

Ligos požymiai:

  • Liūdesys.
  • Prislėgtumo jausmas.
  • Greitas nuovargis ir ašaros.
  • Savęs nuvertinimas ir menkavertiškumas.
  • Nepaaiškinamas nerimas.
  • Nuolatinė įtampa.
  • Abejingumas aplinkai.
  • Sutrikęs pasitenkinimo, malonumo pojūčių išgyvenimas.
  • Abejingumas maistui, seksui ir kitiems dalykams.
  • Nemiga arba per didelis mieguistumas.
  • Mintys apie savižudybę, savęs žalojimą.

Pajutus depresijos simptomus, galima kreiptis:

  • Vilniaus psichoterapijos centras (J.Basanavičiaus g. 6-13 /Vingrių g. 2-13), +3706 88 42 222.
  • Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras (Latvių g. 19A-7, 260 7636).
  • Jaunimo psichologinės paramos centras (Rasų g. 20, 231 343 7).
  • Nemokama Vaikų linija 8 800 11111.
  • Jaunimo linija 8 800 28 888.
  • Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras (Vasaros g. 5, 212 0895, 8 800 20 002)

Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt