Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Tėvai negalės vaikų net pabarti, Kauno diena, p. 13, 14, Klaipėda, p. 13, 14

Autorius: Goda Ambrazas, data: 2008 02 28
Tiražas: 9659; Rubrika: Nenurodyta

Apsaugoti mažuosius nuo fizinio ir psichologinio smurto šeimoje - valstybės prestižo reikalas Netrukus tokios plačiai mūsų visuomenėje įsigalėjusios vaikų auklėjimo priemonės kaip barimas, laisvės ribojimas, jau ką ir kalbėti apie beržinę košę, taps įstatymiškai draudžiamos. Vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovai tikina, kad fizinės ar psichologinės bausmės tik skatina vaikus į smurtą atsakyti smurtu. Tėvai dejuoja, jog nebeliks jokių efektyvių būdų susitvarkyti su savo neklaužadomis.

Smurtas toleruojamas?

Seime įregistruotu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektu siekiama uždrausti bet kokias smurtines bausmes vaikams. Tai inicijuojanti parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė tvirtai įsitikinusi - būtina išgyvendinti nuomonę, kad smurtinės bausmės gali būti toleruojamos kaip vaikų auklėjimo priemonė.

Šiuo metu Lietuvos teisės aktai ir taip draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus. Tačiau M.A.Pavilionienės pataisose numatyta, jog tėvams bus draudžiama užploti neklaužadai delnu ar diržu per minkštą vietą, šaukti, nepaisyti atžalos jausmų ar nesiskaityti su jos nuomone.

Nenuoramas auginantys tėvai griebėsi už galvų: kokiomis priemonėmis nuo šiol jiems bus leista auklėti vaikus, jeigu pliaukštelėjus per sėdimąją rizikuojama užsitraukti įstatymo sargų rūstybę? O jeigu paauglys sūnus ar dukra, supykę ant griežtų tėvų, apkaltins juos nebūtomis nuodėmėmis ir sumanys įskųsti kontrolieriams?

Įspėjo du kartus

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Salaševičiūtė "Seimai" paaiškino, jog priimti tokias įstatymo pataisas - valstybės prestižo reikalas. "Atsiskaitant Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetui kaip didžiausias trūkumas įvardyta tai, kad Lietuva iki šiol neturi tinkamo įstatymo, saugančio vaikus nuo smurto šeimoje. Jau du kartus buvome įspėti", - sakė R.Šalaševičiūtė.

O smurtą patiriantys vaikai skaičiuojami tūkstančiais. Pavyzdžiui, 2006 m. Lietuvoje užregistruota 5100 nuo smurtautojų nukentėjusių mažamečių.

"Jeigu pažiūrėtumėte statistinius duomenis nuo 2000 m., pamatytumėte, jog kiekvienais metais smurtą patiriančių vaikų skaičius padidėdavo dviem šimtais. Du trečdaliai nukentėjusių vaikų yra berniukai. Daug nerimo kelia ir tai, kad daugėja seksualinės prievartos atvejų prieš mažamečius vaikus ", -nemalonios statistikos pažėrė vaiko teisų apsaugos kontrolierė.

Priešinosi ir švedai

"Visuomenė turi suvokti, kad negalima smurtauti prieš vaiką. Išaugęs jis darys tą patį, ką matė savo šeimoje ir ką laiko norma", - akcentavo R.Šalaševičiūtė.

Daugiau nei prieš 15 metų toks pat įstatymas prieš smurtą vaiko atžvilgiu buvo svarstomas Švedijoje. "Švedijos piliečiai net kreipėsi į Strasbūrą - pateikė savo nuomonę Žmogaus Teisių Teismui, kad toks įstatymas nepriimtinas. Esą negali būti aiškinama, kaip tėvams auklėti vaikus: pliaukštelėti per užpakalį, pakelti balsą ar ignoruoti nerealius atžalos norus. Strasbūras šio klausimo nenagrinėjo", - pasakojo vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Įstatymas Švedijoje įsigaliojo ir po 15-os metų konstatuota, kad smurto apraiškų šioje Skandinavijos šalyje sumažėjo net 50 proc. Ar to paties galime tikėtis ir Lietuvoje? Į šį klausimą atsakymo kol kas nėra.

Vaikai pokštų nekrės?

R.Salaševičiūtė patikino, kad šiais laikais vaikai patys domisi tuo, kaip apsaugoti save ir draugus, brolius ir seseris nuo patiriamo smurto. "Interneto svetainėje sukūrėme skiltį, kur patys vaikai gali užduoti klausimų vaiko teisų apsaugos specialistams, papasakoti apie patiriamą smurtą. Ji tikrai populiari", - sakė R. Šalaševičiūtė.

O jeigu kai kurie vaikai griebsis šantažuoti ir grasinti gimdytojams? Jei negavę kišenpinigių ar leidimo iki nakties ūžti su draugais puls skųstis kontrolierei, esą jie mušami ar kitaip skriaudžiami?

"Mūsų įstaigoje dirba tikrai profesionalūs vaiko teisių apsaugos specialistai, jie sugeba atskirti tikro smurto apraiškas nuo galimų vaikiškų kaprizų", - patikino R. Šalaševičiūtė.

Tėvams, kurie susiduria su tokiu šantažu, ji pataria net paskatinti vaikus kreiptis į tarnybą. "Vaikai netruks įsitikinti, jog čia dirba rimti dėdės ir tetos, kurių tokiais triukais ant griežtesnių tėvų neužsiundysi. Nagrinėjame tikrus smurto atvejus, o ne vaikų ir tėvų buitinius nesutarimus", - sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Pastebima, jog didėjant visuomenės nepakantumui smurtui, akivaizdžiai mažėja nepilnamečių padaromų nusikaltimų skaičius. "Tą rodo statistika. Kuo daugiau apginame nukentėjusių nuo smurto vaikų, tuo mažiau fiksuojama nepilnamečių nusikaltimų. Ryšys visiškai akivaizdus", - konstatavo R. Šalaševičiūtė.

Dėl ko skundžiasi vaikai

■ Man tėvai liepia rengtis drabužius, kurių nenoriu. Ar jie gali man grasinti ir naudoti fizinę jėgą, jei nesutinku su jų nuomone? Ar jie gali man nurodinėti ką rengtis?

■ Man 16 metų. Motina piktnaudžiauja alkoholiu. Negaliu gyventi kartu, nes ji smurtauja, grasina. Kas nutiktų, jei pabėgčiau pas draugą? Jis pilnametis, ar sulauktų baudos? Tikrai nebegaliu su motina gyventi, o tėvas- užsienyje.

■ Turiu draugą. Jo tėvai išsiskyrę ir tėvas išvykęs į užsienį. Motina sūnų buvo išvariusi iš namų, dabar jis grįžo pasiimti likusių daiktų. Motina jį uždarė kambaryje, grasina susidoroti ir pan. Ką esant tokiai situacijai daryti? Draugas nenori būti apgyvendintas vaikų namuose.

■ Man -19, seseriai -17 metų. Kiek tik save atsimenu, visada kentėjome tėvo smurtą. Šiuo metu situacija visiškai nepakeliama, kasdien - įtampa, pykčiai. Tėvas dirba parą, tada dvi dienas būna namie, per jas neišsiblaivo, smurtauja ir taip be galo, lyg užburtame rate. Suprantu, kad turėtų ateiti kontrolierius ir pažiūrėti, kaip mes gyvename. O gyvename kaip vidutiniškai uždirbantys žmonės, materialiai nieko netrūksta, tačiau emocinė būsena pakrikusi.

■ Nežinau, artai dėl paauglystės, bet pastaruoju metu labai pykstuosi su mama, pradėjau nesimokyti, nes niekaip negaliu išmesti iš galvos, kad mama turi meilužį. Man tai žinoti skaudu, nes negaliu susitaikyti, kad ji išduoda tėtį. Šis stengiasi, dirba, lyg ir viskas gerai, tačiau jai netinka kažkas. Mano manymu, šitaip negalima elgtis. Pastaruoju metu mama ant manęs nuolat rėkia, jai niekada neįtiksi. Nors niekada nemušė, bet su ja nei pasitarsi, nei ji išklausys. Neišeina ieškoti kompromiso.
■ Gydžiausi Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninėje. Grįžusi į mokyklą atidaviau auklėtojai gydytojo pažymą už praleistas dienas. Ji pasižiūrėjo ir pasakė: "Tu -tuberkulioznikė."

■ Ar gali būti mokykla užrakinama vykstant pamokoms ir kokiu pagrindu tai gali būti daroma? Tai domina ne tik mane, bet visą mano mokyklą, nes ji užrakinama, o mokiniai išleidžiami tik gavę mokyklos administracijos leidimą.

■ Ar gali apsaugininkas parduotuvėje man, 16-mečiui, liepti užeiti į jų postą? Ten kaip kokiam vagiui liepia iškraustyti kišenes. Ir taip buvo kelis kartus. Sekioja parduotuvėje iš paskos. Tikrai nieko nedarau, ateinu nusipirkti ko nors.

Mieli vaikai, savo istorijas vaiko teisių apsaugos kontrolierei siųskite e. p. vaikams@lrs.lt.

Reikia ne bausmes drausti, o šviesti tėvus

Saulius Urbonavičius, grupės BIX lyderis, renginių vedėjas
Kaip visada mūsų valdantieji "nusigaruoja". Man tokie draudimai kvepia absurdu. Kur iš tiesų reikia sprendimų, ten mūsų "valdžiukė" nieko nedaro, bet kapstytis kaip vištoms ant mėšlyno jiems gerai išeina.

Pačiam vaikystėje yra tekę gauti per minkštą vietą, teko ir vaikus auginant užploti per sėdimąją. Nesu smurto šalininkas, tačiau būna situacijų, kai supurtydamas neklaužadą gali užkirsti kelią tolesnėms negerovėms. įstatymais nepagelbėsi išgyvendinti smurto. Reikia šviesti tėvus, kaip auklėti vaikus jų nemušant. Juk seniai žinomas posakis "už vieną muštą dešimt nemuštų duoda". Tradicijų neišgyvendinsi kvailais įstatymais. Reikia auklėti visuomenę užuot diktavus, kaip elgtis šeimoje.

Asmik Grigorian, operos dainininkė
Tam tikros bausmės vaikui reikalingos. Pati esu prieš smurtą, tačiau reikia pripažinti, kad dažnai pliaukštelėjimas per užpakalį būna veiksmingas. Viskas labai priklauso nuo santykių konkrečioje šeimoje. O jų įstatymais nesureguliuosi. Ką, tarkim, reiškia nuostata skaitytis su vaiko nuomone? Pati buvau vaikas ir žinau, kad vaikų norai kartais visiškai neracionalūs, neriboti, toli gražu ne visada teisingi ir leistini.

Pati augindama sūnų neišvengiu jo nenubaudusi. Jis berniukas, nenuorama, todėl tenka ir balsą pakelti, ir per minkštą vietą užploti.

Daina Bilevičiūtė, dainininkė
Manau, kad su savo įstatymais valdantieji niekaip "neįlįs" į šeimos vidų. Jeigu tėvai geria, turi psichologinių problemų ir todėl talžo savo vaikus ar ant jų rėkia -įstatymais mažai ką pakeisi. Visiškai nepakenčiu pakelto balso, net bičiulių prašau, kad nerėktų. Nors turiu pripažinti, kad kartais pabambu ant dukros Elegijos. Visų pirma reikėtų pasirūpinti šeimų psichologine sveikata, teikti pagalbą įtampos kamuojamiems tėvams, kurie galbūt dėl to ir rėkia ant savo vaikų. Tačiau juk būna ir tokių situacijų, kai vaikai tikrai nusipelno būti sudrausminti.

Turiu bičiulę psichologę, kuri man kartą labai akivaizdžiai parodė, kaip galima paveikti vaiką nerėkiant ant jo. Penkis kartus normaliu balsu paprašiusi sūnaus padaryti kažkokį namų darbelį ir nesulaukusi jokios reakcijos, ji neužriko ant vaiko, kaip būtų padarę daugelis iš kantrybės išvestų tėvų. Moteris paklausė: "Sūnau, ar nori ledų?" Vaiko reakcija buvo žaibiška, jie akimirksniu sutarė: kai darbas bus padarytas, tada jis gaus ledų.

Giedrius Masalskis, renginių vedėjas
Rūpindamiesi vaikų gerove galime uždrausti valgyti bulvių traškučius, nes tai nesveika. Tačiau ką nors drausti - nesąmonė. Juk normalūs tėvai ir be įstatymo nemuš vaiko, o jeigu tėvai - padugnės, joks įstatymas jų nesustabdys. Kaip valdantieji tikisi užtikrinti, kad toks įstatymas vykdomas būtų šeimose? Kita vertus, gerai, jog rūpinamasi tuo, kad vaikai nebūtų skriaudžiami. Tačiau nemanau, kad šią problemą galima sutvarkyti įstatymais. Pats sūnums esu gana griežtas tėvas. Būna, tenka ir balsą pakelti, tačiau niekada jų nemušu. Vienintelis fizinis apsistumdymas vyksta tada, kai žaidžiam, juokaujam, jie linksminasi, nors mes, tarkim, boksuojamės. Mano įsitikinimu, tėvai, mušantys savo vaikus, demonstruoja silpnumą ir neišmanymą. Griežtumas auklėjant vaikus reikalingas, diržas ar rykštė - ne.

Psichologinės pagalbos telefonai

Bendrieji: Vaikų linija, tel. 8 80011111
Jaunimo linija, tel. 8 800 28 888 Vilties linija, tel. 8 800 60 700; 22-6 val.
Tavo mieste: Kauno jaunimo linija, budi savanoriai konsultantai, tel. 8 800 77 277, kasdien 19-7 val.
Kauno psichologinės pagalbos telefonas, budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai, tel. 8 800 76 260, kasdien 14-22 val.
Kauno vaikų telefono linija, budi savanoriai konsultantai, tel. 311112, kasdien 16-21 val.
Šaltinis: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt