Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Gimnazijoje draudžiama kalbėti, kodėl nuo tilto į upę įkrito septintokė, Anykšta, p. 1, 3 (Anykščių rajonas, Utenos apskritis)

Autorius: Arvydas Lingaitis, data: 2008 03 01
Tiražas: 5600; Rubrika: Nenurodyta

Įvykį, kai vasario 7 dieną Anykščiuose nuo geležinkelio tilto į upę nušoko ar buvo nustumta A. Vienuolio gimnazijos septintokė, vis dar gaubia nežinomybė. Paprašyta suteikti informaciją apie tai, kas vyksta mokykloje, kodėl mokiniai smurtauja ir kas padaryta ar dar bus daroma, jog panašūs įvykiai nepasikartotų, A. Vienuolio gimnazijos direktorė, Kovo 11-os Akto signatarė Irena Andrukaitienė atsisakė kalbėtis su žurnalistu ir paprašė klausimus pateikti raštu. Kaip vėliau prisipažino atsakymus į "Anykštos" klausimus atsiuntusi I. Andrukaitienė, ji kai kuriuos savo atsakymus grindė ne konkrečia situacija gimnazijoj e, bet įvairių projektų teorija. - Kaip dažnai jūsų gimnazijoje kaip nerimą keliančią problemą . tarpusavyje konfliktuoja moksleiviai? Kiek tokių atvejų nustatyta per 2007 metus? - Kalbėti tik apie konfliktus reiškia susiaurinti problemą. 2005 m. Lietuvoje Vaikų linija atliko mokinių tarpusavio santykių tyrimą ir susitarta dėl priekabiavimo būtent priekabiavimą įvardino kaip nerimą keliančią problemą. Remiantis šia metodika mūsų gimnazijoje taip pat buvo atliktas tyrimas. Su jo rezultatais supažindinti mokytojai, mokiniai bei tėvai ir susitarta dėl priekabiavimo (patyčių, konfliktų) prevencijos programos sukūrimo ir įgyvendinimo.

Kokių priemonių imatės prieš mokinių tarpusavio fizinį ir psichologinį smurtą? Gal šiais klausimais gimnazijoje vykdomi kokie nors projektai ar rengiamos kitos prevencinės priemonės?

- 2006 m. atlikę minėtą tyrimą pasikvietėme Vaikų linijos steigėją ir vadovą Robertą Povilaitį, kuris surengė seminarą mokytojams "Patyčios ir jų prevencija mokykloje". Šia tema seminaras buvo surengtas gimnazijos bendruomenei - mokytojams, mokinimas ir tėvams. Svarbu, kad bendruomenė suvoktų patyčių (ir iš jų kylančių konfliktų) prevencijos svarbą ir imtųsi šios problemos sprendimo. Gimnazijoje antri metai veikia mokinių savanorių grupė — dvylika 1 -4 gimnazijos klasių mokinių. Ši grupė yra specialiai parengta prevenciniam darbui prieš patyčias ir smurtą. Be to, savanoriai yra ir mokinių patikėtiniai, įjuos galima kreiptis su savo problemomis.

Bendradarbiaujame su Pilietinių iniciatyvų centru, mūsų gimnazija yra Socialiai apgintų mokyklų asociacijos narė. Pagal Pilietinių iniciatyvų centro sudarytą programą mokytojai buvo rengiami prevenciniam darbui. Mokytojų iniciatyva buvo vykdomos ir kitos programos: bendravimo įgūdžių programa pradinėse klasėse "Zipio draugai", klasių auklėtojai veda socialinių įgūdžių ugdymo pamokos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą projektą "Gyvenimo įgūdžių mokymas".

Šiais mokslo metais beveik visose klasėse jau įvyko filmų — metodinės medžiagos, ,Nekentėk tyloj e" ir, ,Rask laiko pasirūpinti" peržiūra ir diskusijos, kurias vedė psichologė Jolanta Špakova ir klasių auklėtojai.

Gimnazijoje nuolat dirba Prevencinio darbo grupė.

Tėvų susirinkimų metu psichologė yra skaičiusi pranešimus apie deviantinį (probleminį) mokinių elgesį, konfliktų prevenciją.

Mūsų tikslas buvo toks - įvardinti problemą ir įtraukti visą bendruomenę į jos sprendimą.

Esame numatę šiais metais pakartoti mokinių tarpusavio santykių tyrimą. Tolimesnis darbas bus orientuotas į tyrimų rezultatus.

- Pakomentuokite Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro Ričardo Juozainio mintis, kad "smurtavimą, fizinę ir moralinę prievartą, taip pat konfliktus mokyklos, saugančios savo reputaciją, linkusios nuslėpti" ir kad "kurios nors mokyklos administracija pati kreiptųsi į teisėsaugininkus, Anykščiuose būtų didelė staigmena". Jeigu nesutinkate su minėtais teiginiais, gal galite pateikti konkrečių atvejų, kai dėl smurtavimo mokykloje Jūs kreipėtės į teisėsaugos institucijas?

- Negaliu komentuoti svetimų minčių, nes nežinau konteksto, iš kurio paimti šie sakinių fragmentai.

Jeigu konflikto metu mokinys yra nukentėjęs, tai ne mokykla, o tėvai sprendžia, ar jiems kreiptis į teisėsaugos institucijas ar ne. Mokykla apie nelaimingą atsitikimą privalo pranešti rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriui bei nustatyta tvarka atlikti įvykio tyrimą.

- Kaip po įvykio, kai nuo tilto į upę nušoko ar buvo nustumta septintokė, jaučiasi jos klasiokai? Ar dėl to į Jus kreipėsi ir ko prašė nukentėjusios mergaitės ar kitų mokinių tėvai? Ar su mokiniais bendravo psichologai? Kokias išvadas jie padarė?

- Kas iš tiesų įvyko tą lemtingą dieną, paaiškės tik po ikiteisminio tyrimo, todėl neužbėkime už akių ir neskubėkime vienaip ar kitaip to įvardinti.

Šis įvykis sukrėtė mokinius. Su klase iškart kalbėjosi psichologė ir nereikalingos įtampos dėl visų galimų įvykio interpretacijų buvo pašalintos. Su visais šios klasės mokiniais nuolat bendrauja klasės auklėtoja. Mums svarbu, kad mokiniai adekvačiai vertinių situaciją nesitrikdytų mokymasis.

Auklėtoja palaiko ryšį ir su mergaitės tėvais. Kitų mokinių tėvai dėl šio įvykio nesikreipė.

- Viena Jūsų gimnazijos septintokė "Anykštai" pasakojo, kad mokiniai yra susiskirstę į atskiras grupes, kurių nariai daugiausiai bendrauja tik tarpusavyje, o jeigu kuris nors tos grupės narys bendrauja su kitos grupės vaikais, yra smerkiamas ar net patiria patyčias. Ką žinote apie tokių neformalių grupių egzistavimą? Kaip vertinate šį reiškinį? Ar tokios mokinių grupės yra tik A.Vienuolio gimnazijoje, ar jos yra ir kitose mokyklose, tarkim, J.Biliūno gimnazijoje, kurioje Jūs taip pat dirbote?

- Neformalios grupės yra ne vienos kurios nors mokyklos skiriamasis bruožas, o jaunų žmonių gyvenimo dalis. Tai jaunimo subkultūros, gyvenančios pagal savo vertybių (ar "vertybių"?) skalę ir egzistuojančios nepriklausomai nuo to, ar tai patinka suaugusiems ar ne. Šiose grupėse bendravimo modeliai dažnai kuriami nusižiūrint į vyresniųjų tarpusavio santykius. Tad problema, matyt, ne vien jaunimas. Mokytis tolerancijos — pagarbos kitaip mąstančiam - turėtume visi.

- Pakomentuokite Jūsų gimnazijos mokinės teiginį: "Ir aš buvau susistumdžiusi su viena mergaite. Jinai mane paskundė savo mokyto-j ai, bet mokytoja jai pasakė: "Radai problemą. Ar neturi bėdų? Nustok skųstis". Ar mokytojai, klasių auklėtojai Jus informuoja apie mokinių konfliktus?

Ar yra atvejų (jeigu taip, tai kiek?), kad dėl bendraklasių patyčių, fizinio ar psichologinio smurto Jūsų gimnazijos mokiniai perėjo mokytis į kitas mokyklas?
- Nemanau, kad mokytojas būtų pasakęs taip, kaip Jūs pacitavote. Jau vien dėl to, kad patyčių ir priekabiavimo prevencijos programoje nėra sąvokos "skųstis" ar "skųsti". Ji keičiama į pozityvą- "pranešti, informuoti". Jeigu mokinys kreipiasi, tai reiškia, kad jis ieško pagalbos.

Apie tokius atvejus mokytojai, klasių auklėtojai, mokiniai informuoja socialinę pedagogę, kuri analizuoja situaciją ir dirba su tais mokiniais, jų tėvais. Esant reikalui pasitelkia klasių auklėtojus, mokytojus, gimnazijos Prevencinio darbo grupę bei specialistus. Gindama vaiko interesus socialinė pedagogė palaiko ryšį su Vaiko teisių apsaugos darbuotojais. Jei reikia, kreipiasi į Nepilnamečių reikalų inspekciją ar kitas institucijas.

Taigi yra pakankamai priemonių, kurios gali sustabdyti bet kokį priekabiavimą patyčias ar smurtą, tik reikia iš karto kreiptis ir pagalba bus suteikta.
O mokyklą mokiniai keičia paprastai dėl kitų priežasčių.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt