Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Kai smurtas tampa kultūros dalimi, Veidas, p. 42, 43

Autorius: Diana Meidutė, data: 2008 04 21
Tiražas: 6000; Rubrika: Nenurodyta

Neseniai visa Lietuva matė įskaudintos dainininkės Berneen, patyrusios smurtą, veidą. Psichologai sako, kad nekovodami su smurtu, vien jį stebėdami, tampame pasyviais jo dalyviais.

Praėjusią savaitę vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė kreipėsi į prokuratūrą dėl vaikų seksualinio išnaudojimo vienuose globos namuose. Ar dar patiriame šoką išgirdę tokias naujienas? "Ne, statistinis lietuvis to nepatiria. Žinoma, būna sukrečiančių išimčių - motina, nužudžiusi du vaikus, Aleksandrijos gyvenvietėje žuvę trys mažamečiai, Škotijoje tautiečių nužudyta ir sukapota lietuvė, tačiau šios išimtys greitai pamirštamos. Kasdien milijardai žmonių gali stebėti prievartos Irake serialą, bet mes jau pripratome prie tų kruvinų vaizdų. Jie įsikultūrino", -konstatuoja filosofas Andrius Martinkus.

Patyčios kiaurą parą

Šiuolaikinės priemonės leidžia ne tik stebėti už tūkstančių kilometrų vykstančias žudynes, bet ir patiems fotografuoti ar filmuoti įvairius konfliktus ir parodyti, pavyzdžiui, www.youtube.com svetainėje. Joje apstu prievartavimo, muštynių, kitataučių žeminimo, artimųjų susidorojimo su musulmonėmis įrašų. "Smurto kultūra iškyla virš visų pasaulio visuomenių ir paradoksaliai jas suvienija", -sako A.Martinkus.

Pasak psichologo Roberto Povilaičio, vadovaujančio Vaikų pagalbos linijai, elektroninės patyčios plinta neįtikėtinu greičiu ir mastu: "Iš ką tik nusipirktos naujos telefono kortelės gali išsiųsti grasinimą, kuris persekiojamą žmogų pasieks bet kur - mokykloje, namie, neduos ramybės net naktį. Pasitelkus šiuolaikines technologijas, patyčias galima tęsti kiaurą parą ir išlikti anonimu".

Kita vertus, šiuolaikinės technologijos skatina vaikus būti kūrybingesnius. Kino ir televizijos kritikas Skirmantas Valiulis pataria išnaudoti jaunimo susidomėjimą audiovizualine kultūra kovojant su smurtu. Tarkim, į pagalbą pasitelkti mokyklinius kino festivalius. Vieno jų žiuri nariu teko būti ir S.Valiuliui. "Viena mergaitė buvo visos klasės ujama ir žeminama, - sako kritikas. - Vaikai nufilmavo šią situaciją ir jų elgesys tapo tema diskusijai, kaip jie suvokia emocinį psichologinį smurtą". Mokslininkai ragina atsisakyti pagundos smurto lygį sieti su visuomenės civilizuotumu. Pasak A.Martinkaus, didžiausiu žiaurumu pasižymi būtent civilizuotos visuomenės: pakanka dirstelėti į Europos istoriją, pradedant Prancūzijos revoliucijos ir baigiant žydų genocido aukomis.

A.Martinkui pritaria ir Rasa Didžpetrienė, vadovaujanti vaikų teisių gynimo organizacijai "Gelbėkit vaikus": "Nereikia ieškoti smurto tik asocialiose šeimose ar vaikų globos namuose. Smurtas yra mūsų kasdienybė ir smurtaujantys suaugusieji net nesuvokia, kad kažką daro blogai".

Organizacijos duomenimis, pasaulyje nuo fizinio smurto ir netinkamos priežiūros kasmet miršta beveik 3500 vaikų iki 15 metų. Paradoksalu, bet vis daugiau žmonių įvairiose pasaulio šalyse tampa pernelyg tolerantiški smurtui. Stebėdami smurto protrūkį esame pasyvūs jo dalyviai, nusimetę atsakomybę. Juk smurtaujama ne tik privačioje aplinkoje, bet ir viešose vietose - transporte, gatvėse, prekybos centruose, tačiau retas kuris atkreipiame dėmesį ir sudraudžiame skriaudėjus.

R.Didžpetrienė prisiminė automobilių stovėjimo aikštelėje regėtą situaciją. Linksma dvejų trejų metukų mergaitė atbėgo prie automobilio ir įlipusi vidun klestelėjo šalia tėvelio. Neilgai trukus iš tolo šaukdama atskubėjo motina, pasigedusi mažosios. "Iš visų jėgų moteris ėmė traukti mergytę iš mašinos. Mažoji, dar būdama viduje, pradėjo rėkti: "Mama, nemušk!". Vadinasi, ne pirmas kartas. Nieko nepaisydama motina ėmė mušti mergaitę vidury aikštelės", - pasakoja R. Didžpetrienė.

Organizacija "Gelbėkit vaikus" siekia pakeisti visuomenės požiūrį į smurtą. Netrukus prasidės šiemet jau penkmetį skaičiuojanti akcija "Gegužė - mėnuo be smurto prieš vaikus", mokyklose buriamos vaikų grupės prieš smurtą. Nemušimo įstatymas organizacijos pastangomis įtrauktas į vaiko gerovės valstybės politikos įgyvendinimo planą. R. Didžpetrienė atkreipia dėmesį, kad Nemušimo įstatymą Švedija priėmė prieš tris dešimtmečius - tuomet smurto prieš vaikus imdavosi apie 90 proc. tėvų, o dabar jis sumažėjęs iki 10-15 proc. Tuo tarpu Lietuvoje, organizacijos duomenimis, tėvai prieš vaiką kelia ranką kas antroje šeimoje.

Nesaugiausia - namie

Smurtautojų toli ieškoti nereikia -didesnė tikimybė su jais susidurti savuose namuose nei už jų ribų. "Vyrams namai yra saugi vieta, o moterims - nesaugiausia. Čia smurtą patiria kas trečia moteris", - tvirtina Lilija Vasiliauskienė, Vilniaus moterų namų krizių centro direktorė. Neverta stebėtis, kad būtent moterys dažniausiai imasi skyrybų iniciatyvos: du trečdalius besiskiriančiųjų visame pasaulyje sudaro moterys.

Viešosios įstaigos "Vaiko namas" darbuotojų patirtis rodo, kad dažniausiai vaikai seksualiai išnaudojami taip pat artimiausios aplinkos žmonių - tėvo arba patėvio. Per metus policijos suvestinėse užfiksuojama iki 180 vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų, iš kurių apie 130 nagrinėjama taikinant "Vaiko namo" psichologams.

Pasak "Vaiko namo" vadovo psichologo Evaldo Karmazos, seksualinės prievartos žala gali tęstis ir 10-20 metų; skaičiuojama net iki 200 dėl patirtos prievartos atsiradusių simptomų, tarp kurių nuolatiniai košmarai, lytinė disfunkcija, menkas savęs vertinimas, žalojimas. Kartais tai pastūmėja ir į prostituciją.

Taikos kultūros dešimtmetis

Negailestingos kritikos dėl smukusios moralės ir žiaurumų pažėrė garsus austrų režisierius Michaelis Haneke 1997 m. juostoje "Smagūs žaidimėliai". Jis skėlė antausį tiek žiūrovams, abejingai stebintiems ilgą ir kraupų šeimos kankinimą bei žudymą, tiek žiniasklaidai ir per ją plintančioms smurto bangoms.

A.Martinkus neabejoja, kad žinia-sklaidos priemonės atsakingos už ugdomą toleranciją smurtui. Kita vertus, žiniasklaidos tyrinėtoja Audronė Nugaraitė pastebi, kad smurtas - neatsiejamas nuo mūsų gyvensenos, mes jį patiriame ir turime prisitaikyti, o žiniasklaida tam tikra prasme ieško vietos: "Sudarydama temų tvarkaraštį, ji turėtų labiau atsižvelgti į visuomenės interesus, bet kol kas labiau atsižvelgia į savo verslą".

Pasak A.Nugaraitės, svarbu atkreipti dėmesį ir į publikacijų smurto tema turinį: "Tos publikacijos, kuriose ne tik minimas smurtas, bet ir svarstoma, kodėl taip atsitiko, kas pastūmėjo | jo link, yra reikalingos.

smurtą, grupės Juk kiekviena tema savaime nėra bloga. Čia tas pats, kaip kartoti, kad jaunimas šiais laikais niekam tikęs".

Kaip atsvarą smurtui ir jo įsitvirtinimui kasdienėje kultūroje raginama kurti taikos kultūrą. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija 2001-2010 metus paskelbė tarptautiniu taikos kultūros ir smurto prieš vaikus atsisakymo visame pasaulyje dešimtmečiu. Šis dešimtmetis įpareigoja imtis rezultatyvių priemonių prieš smurto plitimą visame pasaulyje. "Deja, kol kas nėra jokių požymių, kad visuotinė smurto kultūra užleistų savo pozicijas. Pasaulyje per daug pykčio ir neapykantos", - apibendrina filosofas A.Martinkus.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt