Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Trūksta ne tik tėvų, bet ir tarnybų pagalbos, Respublika, p. 19

Autorius: Zita Voitiulevičiūtė, data: 2008 09 05
Tiražas: 45254; Rubrika:

Sistemingas patyčias patiria vienas iš keturių Lietuvos vaikų. Neradę paguodos savo aplinkoje jie skambina į "Vaikų liniją". Tačiau čia padedama tik vienam iš 45 išsikalbėti norinčių vaikų.

Pagrindinė problema - patyčios

Pernai į "Vaikų liniją" bandyta prisiskambinti daugiau nei 3 mln. kartų. Tačiau tarnybos konsultantai galėjo atsiliepti tik į maždaug 70 tūkst. skambučių. Tai lėmė telefono linijų ir specialistų stoka.

Anot "Vaikų linijos" vadovo ir Lietuvos psichologų sąjungos prezidento Roberto Povilaičio, didelė dalis vaikų skambina ieškodami pagalbos dėl patiriamų patyčių: žeminančio prasivardžiavimo, erzinimo, grasinimo, mušimo, stumdymo, apkalbinėjimo, ignoravimo, daiktų gadinimo.

Psichologai teigia, kad patyčios vaikams gali sukelti nerimą, baimių, jie ima jausti įvairius negalavimus, pavyzdžiui, nuolat skundžiasi pilvo ar galvos skausmais. Patyčios menkina savivertę, kartais vaikai nepakelia susikaupusių emocijų ir nesulaukę pagalbos pakelia prieš save ranką.

Vaikai nesusitvarko patys

Statistika rodo, kad Lietuvoje net viena iš septynių mergaičių ir kas trečias berniukas patys tyčiojasi. Anot specialisto, dauguma vaikų tyčiotis išmoksta iš savo aplinkos, televizijos, taip pat patyčios kyla tada, kai jos yra leidžiamos. R.Povilaitis apgailestavo, kad esama klaidingų įsitikinimų, kurie dar labiau didina problemą.

"Žmonės turi visokiausių keistų įsitikinimų dėl patyčių. Viena iš jų ta, kad suaugę mano, jog vaikai patys turi išmokti, kaip su tuo susitvarkyti. Viena iš labai rimtų klaidų - palikti vaiką pačiam spręsti savo problemą. Patyčios kyla tada, kai stipresni bando įveikti silpnesnį. Tad kaip susitvarkyti su stipresniu?" - stebėjosi "Vaikų linijos" vadovas.

Lietuva - pirmoji

Nors Pasaulinės sveikatos organizacijos tarptautinės moksleivių gyvensenos ir sveikatos studijos liudija, kad patyčių tarp Lietuvos vaikų mažėja, vis dėlto mūsų šalis pirmauja pagal šią liūdną statistiką.

Lietuvos mokyklose 26,5 proc. berniukų ir beveik 28 proc. mergaičių patiria patyčias. Patyčių patiria ir daug Turkijos berniukų (28 proc.) ir mergaičių (22 proc.), Grenlandijos mergaičių (24 proc.) ir berniukų (23 proc.). Tačiau Rusijos federacijoje patyčias patiria 16 proc. mergaičių ir 17 proc. berniukų. Mažiausiai fizinio ir psichologinio smurto patiria Slovakijos (3 proc. mergaičių, 7 proc. berniukų), Švedijos (4 proc. mergaičių, 5 proc. berniukų), Ispanijos (4 proc. mergaičių, 6 proc. berniukų) vaikai.

Lėšų - keturis kartus per mažai

Pasak R.Povilaičio, nuo patyčių gelbėti gali tėvai, draugai, mokytojai, efektyvios smurto prevencijos programos mokyklose, klaidingų nuostatų keitimas.

Todėl bendrovė "Nordea Bank Lietuva" ryžosi padėti spręsti šią problemą ir per keletą metų skirti milijoną litų techninei "Vaikų linijos" bazei gerinti, socialinei reklamai ir tinklalapiui www.bepatyciu.lt kurti. Šis tinklalapis ypač naudingas bus tėvams, ieškantiems informacijos, kaip pagelbėti atžaloms.

Pasak R.Povilaičio, siekiant, kad visi norintieji iš "Vaikų linijos" gautų pagalbos, reikėtų apie 400 tūkst. litų per metus. O šiemet tarnyba gavo apie 125 tūkst. litų iš Vilniaus miesto savivaldybės, Socialinės apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijų.

Ką kalba vaikai...

- Kaskart, kai atsikeliu rytais į mokyklą, vis didesnė baimė būna... Ant manęs "varo" visa klasė, visi manęs nekenčia, kai tik nueinu į mokyklą, kas nors iš klasės būtinai prie manęs prilenda ir pradeda spardytis. Tėvams sakyti nenoriu, nes, sakys, pati lendi, mokytojams sakiau, bet jiems tas pats.. Nežinau, ką man daryti...

- Man baisu darosi vien tik pagalvojus, kad rytoj vėl į mokyklą. Dabar labiausiai bijau, kad bendraklasiai nepasikviestų kokios "chebros", kad mane atspardytų, nes jau pradėjo tuo grasinti. Neįsivaizduoju, ką man toliau daryti. Nekreipiau į tai dėmesio, bet tai tik dar labiau pablogino padėtį...

- Į mokyklą eiti tiesiog nebegaliu, mane ten erzina, pravardžiuoja, ir sulig kiekviena patyčia man darosi labai bloga ir norisi bėgti iš ten, kiek tik kojos neša, tačiau nėra taip jau lengva...

Pabėgus kitur vėl tas pats... Ateina tokių minčių, kad geriausia būtų nušokti nuo stogo ar persipjauti venas... Na, žinoma, tai dar sunkiau, reikia tiek daug ryžto ir drąsos, o to man dažnai stinga.

- O kokių tik pravardžių turiu... Žirafa, "šlanga"... Niekaip negaliu suprasti, kodėl man šitaip... Aš jiems duodu namų darbus, stengiuosi būti gera, o jie vis tiek daro savo... Bent jau anksčiau darė...


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt