Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Po žudynių Vokietijoje - žvilgsnis į Lietuvos mokyklas

Autorius: Mindaugas Jackevičius
Delfi.lt, 2009 03 12
Periodiškumas: Nenurodyta. Šaltinio tipas: Naujienų svetainės

Kruvini įvykiai, kai mokiniai šaltakraujiškai iššaudo bendramokslius ar kitus pasipainiojusius asmenis, vis kartojasi. Paauglys, trečiadienį siautėjęs savo buvusioje mokykloje Vinendeno miestelyje Pietų Vokietijoje, nušovė 15 žmonių, o paskui žuvo per susišaudymą su policija.
DELFI domėjosi, kokių priemonių panašioms tragedijoms užbėgti už akių imamasi Lietuvoje - šalyje, kurios moksleiviai pirmauja tarp patiriančių patyčias ir besityčiojančių iš kitų.
Tarp žuvusiųjų Vokietijoje yra 9 mokiniai, trys mokytojai ir trys atsitiktiniai praeiviai.
Kaip vėliau paaiškėjo , septyniolikmetis Timas Kretschmeris apie savo planus dieną prieš nusikaltimą paskelbė internete. Naktį prieš nusikaltimą internetu bendraudamas su kitu paaugliu jis prisipažino, kad jam įgrisęs tinginiavimas ir palaidas gyvenimas.
"Vaikų linijos" psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė DELFI pabrėžė, kad dažnai bendraujant su vaikais neįsisąmoninama, jog užbėgimas už akių dramatiškiems įvykiams labiausiai priklauso nuo suaugusiųjų.
"Galime fantazuoti apie priežastis, kodėl tragedija Vokietijoje įvyko, bet šiaip dažnai tokie veiksmai būna patirtos agresijos rezultatas. Vaikai, kurie nuolatos ujami, nuolatos patiria patyčias, kartais galvoja, mąsto arba netgi pasirenka kraštutinius reagavimo būdus, kuomet agresija nukreipiama į aplinką arba save patį ir galvojama apie savižudybę", - kalbėjo J. S. Jasiulionė.
Visų šių dalykų prevencija, anot jos, priklauso nuo suaugusiųjų. "Mat vaikai mokykloje pykstasi, draugauja, rezga įvairiausius planus. Už tai mokykloje turi atsirasti erdvė bendravimui apie socialinius dalykus - reikia, kad vaikai kalbėtų ne tik apie matematiką, lietuvių kalbą ar geografiją, bet ir tarpusavio santykius. Tai padeda išlieti emocijas tol, kol jos neprisikaupia iki nepakeliamo lygmens. Paprastas patarimas - būti jautriems tarpusavio bendravimui, leisti vaikams apie tai kalbėti tarpusavyje arba su suaugusiais, kurie dirba mokykloje", - aiškino psichologė.

Negalima toleruoti tarpusavio agresijos

"Palyginus su tuo, kokį supratimą turėjome apie smurtą tarp vaikų prieš keletą metų ir dabar, tai situacija juda pozityvia linkme. Pats didžiausias pozityvumas, kad dabartinis švietimo ir mokslo ministras iškėlė patyčių, agresyvaus elgesio prevenciją kaip vieną prioritetinių tikslų švietimo sistemoje", - sakė "Vaikų linijos" psichologė.
Anot jos, vaikų tarpusavio bendravimo problema jau pripažįstama pačiu aukščiausiu lygiu ir pradedama ieškoti efektyvių būdų jai spręsti. "Vaikai tarpusavio bendravime patiria daugybę įtampos, agresijos. Tie dalykai matomi, nereikia būtų profesionalu, kad pastebėtum, kas tarp vaikų vyksta. Reikia tiesiog tų požymių neignoruoti, į juos reaguoti - tuomet galima užkirsti kelią tokiems dramatiškiems įvykiams kaip Vokietijoje, Suomijoje", - kalbėjo J. S. Jasiulionė.
Psichologės teigimu, Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai rodo kol kas gana prastus Lietuvos vaikų tarpusavio agresijos rodiklius. Tačiau, anot jos, bėgant metams stebima tendencija, kad vaikų, patiriančių patyčias, procentas mažėja.
Psichologai pastebi, kad jei vaikų tarpusavio agresija toleruojama, vaikai tampa agresyvūs ir su suaugusiais. Be to, natūralu, kad patirdami agresiją iš suaugusiųjų pusės vaikai ją grąžina atgal.

ŠMM diegia specialias programas

Kad Lietuvos mokyklose vaikų, patiriančių patyčias ir besityčiojančių iš kitų, sumažėjo, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sieja su tikslinių smurto prevencijos programų diegimu ir finansavimu. Visgi J. S. Jasiulionė sako, kad visas darbas dar tik pradiniame etape.
Kaip DELFI pasakojo ŠMM atstovė Nomeda Barauskienė, pernai mokyklose pradėta diegti viena veiksmingiausių smurto prevencijos programų pasaulyje - norvegų programa "Olweus".
Viena iš 12-os pačių efektyviausių smurto prevencijos programų pasaulyje skirta mažinti patyčių ir smurtinio elgesio apraiškas, išmokyti visą mokyklos personalą atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Programa išsiskiria tuo, kad dirbti smurto prevencijos srityje yra mokoma visa mokyklos bendruomenė - nuo mokyklos vadovo iki pagalbinio darbininko.
2008 m. parengti instruktoriai, parengta ir išleista visa reikiama metodinė ir informacinė medžiaga, organizuoti mokymų ciklai pedagogams. Projekte dalyvauja per 32 000 mokyklų bendruomenių narių.
ŠMM taip pat skelbia įgyvendinanti ir kitas tikslines smurto prevencijos programas. Ankstyvosios smurto prevencijos programa "Zipio draugai" skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdomiems vaikams. Pradinių klasių mokinių socialiniams įgūdžiams ugdyti ir jų agresyviam elgesiui mažinti vykdoma smurto prevencijos programa "Second Step".
N.Barauskienė sako, kad ŠMM didelį dėmesį skiria pedagogų kvalifikacijai smurto prevencijos srityje tobulinti - kasmet organizuojami mokymai mokyklų komandoms. Be to, leidžiami metodiniai leidiniai.

Sugriežtino patekimą į mokyklą

Anot ŠMM atstovės, svarbus momentas, kad ir patys mokiniai būtų įtraukti į smurto ir patyčių problemų sprendimą. Viena tokių priemonių - vaikų prieš smurtą grupių veiklos mokyklose organizavimas. Šios veiklos metu patys mokiniai ar mokinių organizacijos turi galimybę dalyvauti šioje veikloje organizuodami įvairaus pobūdžio renginius, diskusijas, rengdami projektus, mokydamiesi tarpininkavimo ir kt.
2007 m. parengtas Krizių valdymo mokykloje tvarkos aprašas, reglamentuojantis krizių valdymą mokyklose. ŠMM tikina, kad kasmet didinamas švietimo pagalbos specialistų skaičius: 2008 m. papildomai įsteigti 124 psichologų, mokytojų padėjėjų, specialiųjų pedagogų etatai.
ŠMM teigimu, siekiama padėti mokiniams ugdytis gyvenimui būtinas kompetencijas, atsakomybę už savo elgseną ir jos pasekmes, gebėjimą pasipriešinti neigiamai įtakai, padėti mokiniams išvengti netinkamo elgesio. Tai numatyta atnaujintose pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose.
"Žinoma, vien tik faktas, kad bus diegiamos smurtinio elgesio programos, sėkmės negarantuoja. Reikalingas ne tik mokytojų pasiryžimas, kantrybė, užsispyrimas, bet svarbu ir tai, kad vaikai šeimose nepatirtų smurto ir vėliau smurtinio elgesio neperkeltų į mokyklą, tėvai palaikytų glaudžius ryšius su mokykla ir mokytojais", - aiškino N. Barauskienė.
Pagal 2004 m. švietimo ir mokslo ministro įsakymą mokyklos turėjo sugriežtinti patekimą į mokyklą, kad į jas neįeitų pašaliniai asmenys.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt