Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


M. A. Pavilionienė. Apie meilę ir kitus demonus

Autorius: Marija Aušrinė Pavilionienė
Delfi.lt, 2009 03 22
Periodiškumas: Nenurodyta. Šaltinio tipas: Naujienų svetainės

Kolumbijos rašytojas Gabrielis García Márquezas 1994 m. parašo romaną "Meilė ir kiti demonai". 2008 m. vengrų kompozitorius Peteris Eötvösas romano pagrindu sukuria operą, kurios premjera tais pačiais metais įvyksta Lietuvos Operos ir baleto teatre.
Sustabarėjusios dvasios, prietarų valdomiems žmonėms būtina pamatyti šį puikų kūrinį. Kad savo demonais nežalotų kitų žmonių gyvenimų, kad visuomenėje neskleistų nepamatuotų isterijų, kad gerbtų žmonių jausmus ir jų privatų gyvenimą.
Romano siužetu Márquezas renkasi pamėgtas amžinąsias temas – meilę, vienatvę, fanatizmo destrukcinę galią, asmenybės ir dogmatiškosios minios prieštarą. Piešdamas kolonijinę Kolumbiją varijuoja demonizmo idėja: aukština meilę ir vienatvę kaip žmogaus dvasingumo raišką, apibūdina žmonių tamsumą, neapykantą, fanatizmą kaip gyvenimo grožį, individo unikalumą žudančius piktuosius demonus. Rašytojas teisus – netobuli žmonės nepajėgia išsivaduoti iš prietarų tamsos, todėl juos valdo "piktieji demonai"– pavydo ir keršto instinktai, valdžios troškimas, unikalių individų naikinimo godulys.
Lietuvoje artėjant prezidento bei Europos parlamento rinkimams, galvas pakėlė neapykantos ir šmeižto demonai. Marijos žemėje, kur turėtų tvyroti krikščioniškoji meilė žmogui. Vėl išryškėjo neapykanta moteriškajai giminei bei atgijo atvira neapykanta lytinėms mažumoms. Nepaisant pagarbos žmogaus teisėms, priimtų lygių galimybių įstatymų, pagrindinių europietiškųjų vertybių. Neapykanta ir priešiškumas skatinami sąmoningai, kad tautos dėmesys nukryptų nuo esminių švietimo, aukštojo mokslo reformų, ekonominio nestabilumo, krizės įveikimo, energetikos problemų, kad konservatoriai dar kartą pasirodytų tautos, šeimos ir vaikų gelbėtojų vaidmenyse.
Nustebino pozicija "Laisvo" laikraščio, kuriame buvo patalpinta www. balsas.lt skaitytojų nuomonių apibendrinta bevardė medžiaga ( 11, 229, kovo 19-26), pavadinta "Apie valdomą demokratiją: vienintelė ir nepakeičiama kandidatė", prisodrinta neapykantos moteriškajai lyčiai ir tariamais vyriškosios giminės pranašumais. Pateiktame straipsnyje peršamas neigiamas požiūris į moterį, kandidatę į prezidentus, kuri pelnė daugumos Lietuvos gyventojų palankumą. Straipsnyje gerokai nusišnekama: kandidatė neatitinka Motinos archetipo, Tautos Motinos įvaizdžio, tarsi Lietuvos prezidentai vyrai tobulai atliko Tautos Tėvo ar Tautos Patriarcho vaidmenis.
Nepatinka "demonams" savarankiškai, europietiškai mąstančios, profesionalios, stiprios dvasia ir kūnu moterys. Nepatinka, todėl asmenybės tvirtumą jie kaip atsilikėliai vadina "vyrišku privalumu", nesuvokdami, kad pasaulėžiūros tvirtumas, asmenybės savarankiškumas nuo lyties nepriklauso, kad lygių galimybių įstatymas į vieną gretą surikiavo ir verkšlenančius prisitaikėlius vyrus, ir intelektualiai stiprias moteris. Iš kandidatės "demonai" reikalauja "objektyvių duomenų" kaip įrodymų, kad ši galėtų tapti Tautos Gelbėtoja", pamiršdami, kad Daukanto aikštėje prezidentaujantis vyras buvo ir yra visiškai priklausomas nuo savo patarėjų komandos.
Šiandien geltonoji Lietuvos spauda tiesiog springsta nuo homofobiškosios isterijos, aptarinėdama "Gender Loops" arba "Lytiškumo gijų" projektą. Lietuvos politikai ir įvairūs specialistai net neskaitę projekto išleidžia į visuomenę savuosius neapykantos demonus, vadina projektą "siaubo filmu", "pasaulio pabaiga", "fanaberija", grasina projektą "stabdyti", "nutraukti", "ištirti" jo įgyvendinimą. Valdančiajai koalicijai, kaip anksčiau konservatoriams, labai paranku kurti siaubo mitus apie lytiškumą, šeimos griovimą Lietuvoje, nes, jei galėtų, valdantieji grąžintų Lietuvą į tuos laikus, kai visi buvome belyčiai, nepripažinome sekso, o tik uoliai tarnavome tarybinei tėvynei, tačiau patyliukais kalbėjome apie viršūnėlių išdaigas pirtelėse ar ministerijų baliukuose, apie nužudytus ar nusižudžiusius homoseksualus.
Egzorcizmu, piktosios dvasios išvarymu, visai kaip Márquezo romane, iš Lietuvos norima išguiti projektą "Lytiškumo gijos", nors valstybinės struktūros kol kas nieko apie projektą nežino. Kokia projekto esmė? Projektą 2006-2008 m. rengė penkios valstybės – Vokietija, Norvegija, Ispanija, Turkija, Lietuva. Projekto tikslas – lytiškumo savivoka, lytiškumo reikšmė vaiko asmenybės formavime, skirtingų lyčių bendravimas, lytiškumo sklaidos įvairovė. Projekto raidoje buvo mąstoma, kaip skirtingo amžiaus vaikams pateikti lytinį švietimą, tariamasi su Berlyno katalikiškojo taikomųjų mokslų universiteto socialinio darbo specialistų rengėjais, Oslo universiteto Vyrų studijų centro, Ispanijos Geronos universiteto tyrėjais bei veikėjais iš Kauno Socialinio inovacijų fondo, kurio prezidente buvo konservatorė Vincė Vaidevutė Markevičienė.
Homofobijos isterijos kūrėjai iš projekto išgriebę "pasakų skaitymo" ir "persirenginėjimo žaidimus", kuriais projekte siekiama griauti lyčių stereotipus, net neįsiklausę į psichologo R. Povilaičio pamatuotą aiškinimą, jog visais laikais ir visose visuomenėse lytinės mažumos egzistavo, jog kalbomis lytinė orientacija nėra įskiepijama, sėja neapykantą lytinėms mažumoms. Kur buvo uolūs patriotai, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, kai Seime buvo kuriama "Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcija"? Priešinosi jos priėmimui. Priešinosi, kad iš Lietuvos šeimų būtų išguitas lytinis, psichologinis ir fizinis smurtas prieš vaikus ir moteris. Taigi regime dar vieną – veidmainystės - demoną, dvasinės stagnacijos piktąją dvasią, nenorą matyti kintančios visuomenės ir šeimos tikrovės.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt