Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Savižudžiams - jokios pagalbos

Autorius: Jolita Šimoliūnienė
Šiaulių naujienos, Šiaulių apskritis, Šiaulių rajonas, 2009 04 27, psl. 1,5
Periodiškumas: Dienraštis. Tiražas: 7660. Šaltinio tipas: Didžiųjų miestų spauda

Nors veikia daugybė psichologinės pagalbos linijų, prisiskambinti jomis neįmanoma

Praėjusią savaitę tik per vieną dieną savonoriu iš gyvenimo išėjo net keturi Šiaulių miesto ir rajono žmonės. Vienam iš nusižudžiusiųjų buvos vos 25-eri. Specialistai neturi aiškių atsakymų, kodėl ištinka tokios savižudybių epidemijos.
Jau rašėme, kad viena iš nusižudžiusiųjų - psichoneurologė, dėl Vokietijon išvežtos dukters kovojančios Ingos Rinau mama Birutė Vaitiekienė.
Pagalbos sulaukti ypač sunku
Anot specialistų, pirmieji ?vaistai" žmogui, kuris sumanė nusižudyti, galėtų būti dėmesingas pokalbis su juo, išklausymas.
?Šiaulių naujienos" pabandė patikrinti, ar lengva tai padaryti žmogui, kuris nenorėdamas ar negalėdamas sulaukti pagalbos iš artimųjų, bandytų pasinaudoti psichologine pagalba, teikiama telefonu.
Bandėme skambinti internete publikuojamais telefoninės pagalbos numeriais. ?Jaunimo linija", ?Vaikų linija", ?Pagalbos moterims linija", ?Vilties linija". Visą penktadienio dieną pagalba šiose linijose buvo nepasiekiama. Telefono signalas rodė, kad linija užima, todėl žmogus pagalbos sulaukti negalėtų.

Kodėl žmonės žudosi

Anot specialistų, yra daug teorijų, kuriomis mėginama paaiškinti, kodėl žmonės pasirenka mirtį, savižudybės gali būti klasifikuojamos ir grupuojamos pagal įvairius požymius. Tačiau visa tai yra tik teoriniai pasvarstymai, bandant paaiškinti tai, kas, ko gero, nepaaiškinama. Juk nepaklausi jau mirusio žmogaus, kodėl jis taip pasielgė. Todėl dažniausiai taip ir lieka nežinomas dvasinis skausmas, kurį žmogus nusinešė su savimi į Anapilį.
Ne visos savižudybės atspindi gilią sielos dramą. Yra tokių savižudybių, kurios įvyksta neplanuotai - jomis žmogus reikalauja dėmesio, kurio jam trūksta ir visai nenori mirti. Jis tiesiog neapskaičiuoja ir nepagalvoja, kad tai gali pasibaigti tragiškai. Kartais savižudybės įvykdomos sutrikusios psichikos žmonių. Tačiau didelę dalį pasitraukimų iš gyvenimo nulemia būtent tas psichologinis skausmas, kurio kamuojamas žmogus mirtį suvokia kaip išeitį.

Kaltas ir didelis alkoholio kiekis

Pasak Šiaulių apskrities greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, dažnas atvejis, kai ranką prieš save kelia apsvaigę žmonės. Nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų apkvaitę bandytojai nusižudyti neretai šitaip tik bando sulaukti dėmesio.
Nustatyta, kad daugiau negu trečdalis savižudybių yra susiję su alkoholiu. Mokslininkai pastebi, kad vidutiniškai 18 procentų visų alkoholikų nusižudo. Vidutinis savižudžių alkoholikų amžius 43 metai, alkoholizmo ligos vidutinė trukmė iki savižudybės - 25 metai. Taip pat iki 50 procentų nusižudžiusiųjų mirties metu buvo apsvaigę nuo kvaišaių. 90 procentų alkoholinių savižudybių priklauso vyrams.

Reikia kalbėtis

?Noras nusižudyti nėra neįveikiamas. Norėdami padėti žmogui, turėtume paklausti, ką jam skauda. Kas su juo darosi? Ką, jo nuomone, reikėtų pakeisti ar nusikratyti? Ar jis nori padaryti sau ką nors bloga? Kokie tai planai? Ko reikia, kad jis galėtų toliau gyventi? Ar anksčiau buvo atsidūręs panašioje situacijoje? Kaip pavyko rasti išeitį tada? O svarbiausia - reikia padėti žmogui įžvelgti kitokius negu savižudybė gyvenimo problemų sprendimo būdus ir veikimo kryptis. Tai yra pagrindinė, labai paprasta ir labai sudėtinga užduotis dirbant su savižudiškų polinkių turinčiu žmogumi", - viename iš savo straipsnių teigia Valstybinio psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos skyriaus vedėja Nijolė Bučelytė.
Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas komentuoti savižudybių tendencijų ir priežasčių Šiaulių apskrityje, skaitytojams nepanoro. E. Mikaliūnas jautėsi prislėgtas po gydytojos B. Vaitiekienės laidotuvių ir kalbėtis atsisakė.
Šiauliuose psichoterapeute dirbusi 64-erių moteris buvo rasta savo bute. Bendradarbių ir draugų teigimu B. Vaitiekienei buvo ypač sunku susitaikyti su anūkėlės Luizos išvežimu iš Lietuvos, po to kai jos tėvas Michaelis Rinau išsivežė mergaitę į Vokietiją.

Pavojaus ženklai

Prieš savižudybę paprastai žmogus siunčia tam tikrus signalus, daromos užuominos. Laiku juos pastebėjus galima imtis veiksmų savižudybei išvengtu Pavojaus ženklai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį:
? ankstesni bandymai žudytis. 20-50 procentų asmenų, kurie žudosi, jau yra bandę tą daryti. Didesnė tikimybė, kad žudytis pakartotinai vėl bandys tie, kurių pirmieji mėginimai buvo rimti;
? jei žmogus kalba apie mirtį ar savižudybę. Prieš žudydamiesi, žmonės dažniausiai apie tai kalba ar bent užsimena. Nereikėtų numoti ranka į panašias mintis. Ketinantys nusižudyti kartais kalba taip, tarsi atsisveikintų ar ruoštųsi išvykti;
? reikalų sutvarkymas prieš nusižudant. Prieš žudydamiesi žmonės dažnai užbaigia darbus, sutvarko įvairius reikalus, pavyzdžiui išdalija vertingus daiktus, grąžina skolas, parašo ar pakeičia testamentą;
? depresija sergantys žmonės žudosi retai. Sunkios depresijos požymis yra gilus liūdesys. Praradęs malonumo jausmą ar vengiantis anksčiau patikusios veiklos žmogus taip pat gali sirgti depresija.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt