Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Geidžiama sekso prekių lentynų naujiena - vaikystė

Autorius: Aušra Garnienė
Kauno diena, Kauno apskritis, Kauno rajonas, 2009 05 23, psl. 14, 15
Periodiškumas: Dienraštis. Tiražas: 30980. Šaltinio tipas: Didžiųjų miestų spauda

"Vaikai dabar - labai lengvai pasiekiamas taikinys. Stokojantys suaugusiųjų dėmesio paaugliai pradeda ieškoti šilumos seksualiniuose santykiuose" - teigia vaikų psichologas Evaldas Karmaza.
Viešosios įstaigos "Vaiko namas" direktorius daugiau kaip dešimtmetį dirba su vaikais, nukentėjusiais nuo seksualinės prievartos. Pokalbis su juo atskleidžia skaudžią tiesą apie mūsų ir vaikų santykius.

- Kaune sulaikytos paauglės, bandžiusios parduoti savo kūną, nes norėjo užsidirbti smulkioms išlaidoms. Kodėl, užuot skaitę knygas, sportavę, šokę ar kitaip save realizavę, paaugliai stačia galva puola į primityviai suprantamą seksą, ir dar už pinigus ?
- Prieš 20 metų Lietuvos moksleivių ir studentų buvo klausiama, kiek jų sutiktų pardavinėti save už pinigus ir kiek jų pateisina prostituciją. Tik 2 proc. merginų atsakė, kad sutiktų parduoti save, jeigu būtų sunkios gyvenimo sąlygos. Dabar šis skaičius yra žymiai didesnis. Manoma, kad kūno pardavimas nėra didelis nusižengimas. Tik viena formų užsidirbti. Neseniai nuskambėjo žinia, kad vyras per internetą suviliojo vaikus. Kadangi tenka susitikti su tokiais suviliotais vaikais, mane labai stebina vienas dalykas - kaip lengvai vaikai susivilioja pinigais. Jie siunčia savo nuotraukas, fotografuojasi ar net sutinka užsiimti prostitucija. Pirma, jeigu yra pinigų, tu gali turėti mobilųjį telefoną, gražiau rengtis ir išsiskirti iš draugų. Antra, svarbus lytinis švietimas. Kadangi šviečia ir moko gatvė, reklama, internetas, tai tampa norma. Vaikų moralė yra toks dalykas - tiesiog kartais užmerkiamos akys.

- Kiek tokiais atvejais galima įžvelgti, kad paaugliai išnaudojami? Juk pasitaiko, kad vyresni partneriai savo seksualinius įgeidžius tenkina būtent su nepilnametėmis.
- Yra tokia sąvoka "pasimatymo prievarta". Ji sukurta apibūdinti reiškiniui, kai vaikinas ar suaugęs vyras, bendraudamas su mergina, spaudžia ją turėti lytinių santykių. Ir jis pradeda tai daryti gražiai manipuliuodamas - per pinigus, dovanas ar lengvai spausdamas. Merginos netgi mano, kad jeigu vaikinas nespaudžia, jis niekam tikęs.
Čia įžvelgiu ryšį su auklėjimu, kai merginos auklėjamos labai griežtai, o vaikinai raginami būti nepalenkiami, drąsūs, seksualūs ar net kažkiek agresyvūs. Kalbant su vaikais ir paaugliais ryškėja, kad išnaudojimo yra gana daug, bet jie to nesupranta, o vertina kaip natūralų dalyką, kaip draugystę. Statistika Lietuvoje rodo, kad nuo seksualinių nusikaltimų per metus nukenčia apie šimtą vaikų. Lietuvoje yra apie 6oo tūkst. vaikų, tad šis skaičius atrodo labai mažas. Bet dauguma nukentėjusių vaikų apie tai nekalba, laiko paslaptyje kaip kažkokį nešvarų faktą. Ir dėl to atsakingi pirmiausia mes, suaugusieji. Mes per mažai su vaikais praleidžiame laiko. Kita vertus, seksualumo temas mes laikome tabu. Jeigu vaikas kažko klausinėja, jis laikomas keistuoliu, nevaikišku ar iškrypėliu. Tada vaikui lieka tiesiog tylėti.
Seksualiai išnaudotas vaikas pradeda nebevertinti ir nebesaugoti savo kūno. Teko pastebėti, kad tarp prostitučių daugiau negu 70 proc. merginų vaikystėje buvo išprievartautos ir negavo jokios pagalbos. Tai nereiškia, kad išprievartauta mergina taps prostitute, bet ji nustos saugoti savo kūną, jeigu nesulaukė pagalbos.
Kūnas jai bus kaip daiktas, priemonė gauti dėmesio ir pinigų. Tada ir išnaudojimas suprantamas kaip komercinė veikla. Maskvoje paauglių buvo klausiama, kokios profesijos jiems atrodo prestižinės. Į dešimtuką papuolė ir prostitucija.

- Lytinis švietimas turėtų padėti bręstančiam žmogui suprasti lytiškumo skirtumus ir pasirengti rimtiems santykiams, tačiau dažnai susiaurinamas iki labai primityvaus paaiškinimo apie seksą, pamirštant apie emocinę šių santykių pusę. Kaip tinkamai kalbėtis šiomis temomis ir kas pirmiausia tai turėtų daryti?
- Lytinis švietimas Lietuvoje - viena labiausiai apleistų temų. 2000-aisiais pradėjęs rengti seminarus moksleiviams klausiau, iš kur jie sužino apie lytiškumą, seksą. Apklausėme daugiau kaip 500 vaikų. Daugiausiai informacijos jie gauna iš draugų. Antroje vietoje - televizija, paskui - internetas, žurnalai. Knygos, mokykla, tėvai atsidūrė sąrašo gale.
Pirmąją lytiškumo švietimo programą mokykloms Švietimo ir mokslo ministerija parengė tik prieš dvejus metus. Joje nurodyta, ką pedagogai turi pasakoti atsižvelgdami į moksleivių amžių. Kadangi pats daug važinėju po mokyklas, pastebėjau, kad darbas nevyksta.
Pastaruoju metu neberandu vaikų, kurie nesinaudotų internetu ir lengvai prieinama pornografija. Vienas Norvegijos institutas prieš kelerius metus apklausė šešių šalių moksleivius, tarp jų - kelis tūkstančius Lietuvos paauglių. Nustatyta, kad tik vienas iš dešimties 10-14 metų lietuvių dar nematė pornografinių nuotraukų ar filmukų. Kai kurie vaikai reguliariai kelis kartus per savaitę ar net kasdien tuo domisi, o du trys vaikai jau turi visišką priklausomybę nuo to. Lankytis pornografinėse svetainėse vaikams ir paaugliams tapo norma. Psichologai pastebi, kad tai daro neigiamą poveikį - vaikai susidaro klaidingą nuomonę apie seksą, tai skatina agresyvų seksualinį elgesį.

- Nerimą kelia perdėtas paauglių seksualumo akcentavimas. Grožio kultas apsiriboja labai jaunos, lieknos, seksualios merginos išaukštinimu. Paauglės demonstruoja madų kolekcijas, pozuoja seksualumu alsuojančiose reklamose.
- Padainuokime kartu Lady Gaga "Poker Face" dainą. Pagrindinis šios dainos priedainis: "Aš jį sujaudinsiu, aš parodysiu, ką turiu." Norėčiau išskirti vadinamąją madų ir popkultūrą. Dabar jau renkami ne vaizdo, bet seksualiausių klipų dešimtukai. Pirmose vietose yra tapati Lady Gaga arba "69 danguje". Jau pats skaičius pavadinime reiškia sekso pozą. Ir dainų tekstai "mes seksualios", "supermergaitės, baltos kelnaitės" daro įtaką. Vaikai ir bręstantys paaugliai ieško, į ką būti panašiems. Nemažai jų pradeda save tapatinti su žvaigždėmis, elgiasi provokuojamai, demonstruoja seksualumą.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į reklamą. Pasaulio sveikatos organizacija, atlikusi tyrimus, pastebėjo, kad Lietuvoje vaikai labai daug laiko praleidžia prie televizoriaus. O ten gana daug laiko užima reklama. Tyrimais įrodyta, kad žmonės pradeda labiau pirkti tas prekes, kurios reklamoje siejamos su seksualumu. Nuolat žiūrint tokią reklamą susidaro įspūdis, kad gyvenime turi išlikti ne tik švarus, gražus, bet ir seksualus.

- Kaip pasikeitė paauglių tėvų vertybių sistema, kai iki nepriklausomybės daug kas buvo tabu, o staiga - viskas leidžiama?
- Negalima sakyti, kad sovietų santvarkoje viskas buvo blogai. Mes nieko neturėjome, bet turėjome vienas kitą. Gyvenimas bendruomenėje buvo žymiai stipresnis. Praėjus 20 metų lietuviai tapo individualistais. Dabar kiekvienam rūpi tik jis pats ir jo daiktai. Kaip psichologas, galiu pastebėti, kad nuo to žmonės nepasidarė laimingesni. Problema ta, kad mes nemokame būti vieni su kitais. Mokame tik naudotis vieni kitais.

- Galbūt dėl to vis dažniau suaugusieji seksualiai išnaudoja nepilnamečius ar net mažamečius, vyresnieji vaikai pasinaudoja jaunesniais broliais ar seserimis ?
- Tai labai skausminga tema. Bendraudamas su vaikais, globos namų auklėtiniais supratau, kad išnaudojimo atvejų yra daug - mažiausiai vienas iš dešimties vaikų yra išnaudotas. Jei mokykloje mokosi tūkstantis moksleivių, maždaug šimtas jų turi sunkią paslaptį. Kitas skaudus atradimas - dažniausiai vaikus išnaudoja patys artimiausi žmonės - tėvai, patėviai, dėdės, seneliai, vyresni broliai, pusbroliai. Tie, kurie galėtų vaikais labiausiai rūpintis, tampa pavojaus šaltiniu.
Viešindami prievartos faktus atidengiame skraistę, kad vaikai kenčia nuo tokių nusikaltimų. Jie dabar - lengvai pasiekiamas taikinys. Vaikai gauna tiek mažai dėmesio, kad bet kuris pakalbinęs dėdė juos suvilioja.

- Gal prievartos problemą padėtų išspręsti prostitucijos legalizavimas?
- Plinta nuomonė, kad legalizavus prostituciją sumažės negera vyrų įtampa, galvojama, kad tai padeda geriau surinkti mokesčius, kontroliuoti ligų plitimą, vyrai savo žiaurių polinkių netenkina su savo žmonomis ar vaikais. Laikausi nuostatos, kad taip būtų sukurta dar daugiau problemų, negu jų išspręsta. Padaugėtų viešnamių ir vartotojų, nes legalizavę prostituciją mes lyg ir suteiktume moralinę teisę pirkti tokias paslaugas. Nėra Lietuvoje tiek moterų, kurios sutiktų dirbti prostitutėmis, vadinasi, atsirastų nemažai tokių, kurios prievarta būtų įtraukiamos į prostituciją.
Australijoje legalizavus prostituciją, prostitučių skaičius išaugo dešimt kartų ir atsirado nelegalių viešnamių, siūlančių keistų formų seksą. Mūsų visuomenėje moralinis kontroliavimas yra reikalingas.

Jurgita Ščiukaitė, Kauno arkivyskupijos šeimos centro lytiškumo ugdymo programos koordinatorė, psichologė:
- Populiarias vertybes ir normas puikiai reprezentuoja aplinka. Visur pilna seksualizuotos, provokuojančios reklamos. Kada paskutinį kartą matėme filmą, kur žmonės, pasakę "aš tave myliu", po to neatsigultų į lovą? Meilės samprata yra nuskurdinama, tampa primityvi. Vaikai, paaugliai gyvena tokioje aplinkoje, o mes tikimės iš jų aukštų vertybių, protingų pasirinkimų. Jei mes patys nepuoselėjame tokių vertybių, kaip pagarba sau ir kitiems, ištikimybė, susivaldymas, jei apie tai nekalbame su jaunimu, nėra ko stebėtis, kad paveikti šiandieninės kultūros jie nemokės gerbti savo kūno. Nupiginę kultūrą mes anaiptol neišauginsime vertybiškai brandžių jaunų žmonių. Kuo jaunimą maitinsime, tokius juos ir turėsime. Tokius juos jau turime. Būtina išugdyti ištikimybės, atsidavimo jausmus ir atsakingą požiūrį į lytinį aktą, o tai yra laimingo būsimo vedybinio gyvenimo pagrindas. Lytinis švietimas yra vadinamas ankstyvųjų lytinių santykių, nėštumo, abortų ir lytiškai plintančių lygų prevencija. Tačiau tai tampa labiau panašu į kontraceptinių priemonių reklamą ir vartojimo masto didinimą. Pirmiausia jaunimą reikia įvesti į meilės pasaulį, ir tik po to kalbėti apie lytiškumą. Mes esame lytiškos būtybės - vyrai ir moterys. Klaidinga yra galvoti, jog žmogus yra lytiškas tik fizine, seksualine prasme, mūsų lytiškumas pasireiškia ir psichologiniu, socialiniu bei dvasini d aspektais. Todėl tai, kaip elgiamės su savo kūnu, negali nedaryti įtakos mūsų psichinei sveikatai, socialiniams santykiams.

Aušra Kurienė, VŠĮ "Paramos vaikams centras" vadovė, psichologė, psichoterapeutė:
- Vaikai panardinami į perdėtai seksualizuotą aplinką. Jau tikriausiai nėra dalykų, kurie nebūtų įgavę seksualinio atspalvio. Ar tai būtų traškučių valgymas, ar mobilusis telefonas, pramogos ar galų gale šampūnas. Yra daugybė reklamų, kuriose patrauklu tai, kas teikia seksualinį pasitenkinimą. Galvos plovimas virsta kažkokiu nepaprastu seksualiniu aktu. Tai yra neadekvatu, netiesa. Tačiau ta siunčiama žinia sutrikdo jauną žmogų - jis jau tarsi turėtų tuo gyventi, užsiimti. Tada ir atsiranda daug nevykusio eksperimentavimo ne laiku, ne vietoje. Matome daug seksualinio žiaurumo - tyčiojimasis, žeminimas, prievartavimai. Ir tokio elgesio pavojingai daugėja. Vaikų trikdymo seksualumu tikrai yra per daug. Šeima ar mokykla nepajėgi tai sužiūrėti. Verslui vertybė yra pirkėjas, vartotojas. Klausimas, ar valstybė turi kitų interesų. Džiugina tai, kad vis daugiau atskleidžiama faktų apie vaikų ir paauglių seksualinį išnaudojimą. Tai visada ir visame pasaulyje buvo, mes nė kiek neišsiskirtame, bet buvome įkišę galvas į smėlį ir manėme, kad pas mus tie dalykai nevyksta. Viešai kalbėdami apie tai pripažįstame problemą ir galime ją spręsti.

Audrius Kasparavičius, viešųjų ryšių konsultantas:
- Jautriai reaguoju, kai apie viešuosius ryšius kalbama kaip apie blogį. Manau, kad problema slypi ne viešuosiuose ryšiuose, o visuomenės brandoje ir suvokime. Akivaizdu, kad kai ypač jauni žmonės demonstruoja savo seksualumą, nėra gerai. Esmė slypi tuo metu gerai parduodamame įvaizdyje. Kol mūsų visuomenėje seksualumas buvo iškreiptai pateikiamas, Europa išgyveno hipių laikus ir seksualinę revoliuciją. Natūralu, kad mums išlaisvėjus į viską žiūrima kaip įmanoma laisviau ir vertinama pagal tai, kas geriau parduodama. Galbūt verslininkai nesuprasdami piktnaudžiauja tuo. Bet visuomenė pradeda rinktis. Ji tiesiog turi praeiti šitą perdėto seksualumo etapą. Kol visuomenė šito nepersisotins ir pati nepasakys, kad tai nebeįdomu, tol tai egzistuos.

Pagalbą teikia

Kauno arkivyskupijos šeimos centras, Vilniaus g. 29, Kaunas, tel. 207 598,215176.
Nemokama "Jaunimo linija", tel. 8 800 28 888. Darbo laikas: 16-7 val. kasdien, savaitgaliais - visą parą. www.jaunimolinija.lt
Nemokama "Vaikų linija", tel. 880011111. Darbo laikas: 11-21 kasdien, www.vaikulinija.it


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt