Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Psichologinės pagalbos tarnybos

Autorius: Jona Kirkauskienė
Druskininkų naujienos, Alytaus apskritis, Druskininkų rajonas, 2009 01 09, psl. 8
Periodiškumas: Savaitinis. Tiražas: 3050. Šaltinio tipas: Rajonų spauda

Druskininkų pedagoginė psichologinė tarnyba prieš metus atliko penktų, septintų ir devintų klasių mokinių apklausą. Kas dešimtas apklaustasis teigia, kad per 2 paskutinius mėnesius nors kartą į mokyklą nėjo dėl to, kad iš jo tyčiojosi.
"Ką aš galiu išmokti, jei eidamas į mokyklą galvoju, kaip man šiandien išgyventi," - sakė vienas moksleivis.

Pasaulinė sveikatos organizacija smurtą apibrėžia taip: "Smurtas - tai fizinis ar psichologinis jėgos naudojimas, grasinant ar panaudojant realiai, prieš save ir kitus, kas baigiasi ar gali baigtis sužalojimu, mirtimi, psichologine trauma". Smurto formos pačios įvairiausios: stumdymas, mušimas, tyčiojimasis, pravardžiavimas, daiktų gadinimas, ignoravimas, reketavimas ir t.t.
Kol apie smurtą mokykloje nebuvo garsiai kalbama - vaikų, besikreipiančių psichologinės pagalbos dėl šios problemos, buvo nedaug. Vaikai tyliai kentėjo, manydami, kad taip ir turi būti - kad stiprus turi teisę tyčiotis ir skriausti, o silpnesnis privalo nieko nesakyti, kentėti ar tyliai paverkti. Tėvai ir mokytojai, patys to nenorėdami, dažnai palaikydavo smurtą, ragino "nekreipti dėmesio", o kartais net pastiprindavo skriaudėjus ("niekas nemėgsta skundikų ir ištižėlių").
Vilniaus "Vaikų linijos" psichologams pirmiems Lietuvoje garsiai prabilus apie patyčių problemą, atlikus tyrimus, paskelbus informaciją, supažindinus vaikus su jų teisėmis mokykloje jaustis saugiai, lyg lavina pasipylė į psichologus besikreipiančių vaikų ir jų tėvų dėl patiriamo smurto ir patyčių mokykloje. Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė praėjusiais metais konsultavo 15 bendraamžių patyčias patiriančių vaikų ir 9 vaikus, kurie patys buvo skriaudikai. Beveik visose Druskininkų savivaldybės mokyklose dirbančios psichologės teigia, kad jų klientų tarpe taip pat yra "aukų" ir "skriaudėjų". Psichologai teigia, kad "aukos" ir "skriaudėjo" atsiradimo psichologinės šaknys panašios - menkavertiškumo jausmas. Tik vienų šis jausmas transformuojasi į agresiją, o kiti užsisklendžia savyje, stokoja bendravimo įgūdžių.
Druskininkų pedagoginė psichologinė tarnyba prieš metus atliko penktų, septintų ir devintų klasių mokinių apklausą. Į anketos klausimus atsakė trijų Druskininkų savivaldybės mokyklų mokiniai. Pateiksime kai kuriuos rezultatus.
Į klausimą "Ar jautiesi saugus savo mokykloje?" teigiamai atsakė tik 15 procentų mokinių. Dauguma atsakė, kad "kartais jaučiuosi nesaugus" ir net 2 procentai atsako, kad "Jaučiuosi labai nesaugus". Ką reiškia tie 2 procentai: jeigu mokykloje yra 1000 vaikų, tai 20 vaikų (beveik klasė) jaučiasi nesaugiai. Kiekvienoje klasėje yra keletas vaikų, kurie į mokyklą eina su didžiuliu nerimu. Vienas konsultuotas vaikas yra pasakęs: "Ką aš galiu išmokti, jei eidamas į mokyklą galvoju, kaip man šiandien išgyventi". Kas dešimtas apklaustasis teigia, kad per 2 paskutinius mėnesius nors kartą į mokyklą nėjo dėl to, kad iš jo tyčiojosi.
Kaip vaikai tyčiojasi vieni iš kitų? Dažniausia - pravardžiuoja, rašo užgaulius žodžius, jaunesni stumdosi, vyresni - ignoruoja, "laido įžeidžiančias replikas". Kraštutiniu atveju yra skaudžiai paliečiama vaiko išvaizda, užgauliojami jo tėvai.
Kaip vaikai, iš kurių tyčiojasi, elgiasi? Dažnai - atsako tuo pačiu (taip "auka" tampa "skriaudėju"), stengiasi parodyti, kad jų nejaudina (tyliai kenčia psichologinį skausmą). Rečiau kreipiasi pagalbos į auklėtoją, socialinį darbuotoją, dar rečiau - į tėvus.
Net 7 procentai apklaustųjų sutinka, kad "patyčios yra normali vaikų bendravimo forma". Džiugu, kad net 30 procentų nesutinka ir mano, kad šis teiginys yra "visiška nesąmonė".
10 procentų apklaustųjų teigia, kad mokytojai, matydami patyčias, nieko nedaro. Tačiau yra ir optimistiškesnis signalas: 40 procentų vaikų nurodo, kad mokytojai "visada įsikiša ir sustabdo patyčias".
Apklaustieji nurodo vietas, kur dažniausia patiriamos patyčios: kūno kultūros persirengimo kambarius, koridorius ir kelią iš mokyklos iki namų. Tai reiškia, kad klasėse, kur dažniausia būna ir mokytojas, rečiau išdrįstama skriausti kitus.
Kovoti su patyčių mokykloje reiškiniu nėra lengva. Apklausti mokiniai siūlo mokytojams labiau stebėti vaikus per pertraukas, įsikišti pamačius, kad ką nors skriaudžia, nebūti abejingais.
Beveik visos savivaldybės mokyklos turi psichologus (arba psichologus -asistentus), socialinius pedagogus, kurie gali padėti sprendžiant šią opią problemą. Druskininkų pedagoginėje psichologinėje tarnyboje tėvai ir vaikai konsultuojami, esant būtinybei tarnybos specialistai tarpininkauja mokykloje sprendžiant problemas, dalyvauja klasės valandėlėse, kalbasi su mokinių tėvais individualiai ir tėvų susirinkimų metu. Praėjusiais metais buvo vykdoma vaikų socializacijos programa "Tobulink save ir padėk sau", kur buvo organizuojamos ir bendravimo įgūdžių tobulinimo grupės paaugliams.
Pedagoginė psichologinė tarnyba siūlo paaugliams bendravimo įgūdžių tobulinimo grupę. Kviečiame 7-9 klasių mokinius, norinčius tobulinti savo bendravimo įgūdžius, rinktis sausio 27 d. (antradienis) 17 val. Pedagoginės psichologinės tarnybos patalpose (Veisiejų g. 17), psichologo kabinete. Psichologinių žaidimų ir pratimų pagalba išmoksite laisviau bendrauti, sakyti savo nuomonę, geriau pažinsite save ir kitus.
Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai yra parengę psichologinių ir pedagoginių žinių mokymo programą tėvams. Tėvelius, norinčius susipažinti su parengta programa, kviečiame į susitikimą sausio 28 d. (trečiadienį) 17.30 val. Pedagoginės psichologinės tarnybos patalpose (Veisiejų g. 17), psichologo kabinete. Susipažinsite su programa, išsirinksite Jus dominančias temas.
Druskininkų pedagoginė psichologinė tarnyba ir mokyklų psichologų metodinis būrelis parengė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą "Smurtas: prevencija, intervencija, postvencija". Programa pateikta tvirtinti Švietimo centrui ir artimiausiu metu, tikimės, bus įtraukta į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginių programą. Seminaro metu pedagogams bus ne tik suteikiama teorinių žinių, bet didesnis dėmesys bus skiriamas praktinių situacijų aptarimui ir konkrečių veiksmų numatymui. Tikimės sulaukti pedagogų dėmesio.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt