Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Psichologo patarimai. Kasdien galvoju apie savižudybę...

Autorius: Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė, www.DELFI.lt
Delfi.lt, 2010 02 23
Periodiškumas: Nenurodyta. Šaltinio tipas: Naujienų svetainės

Sveiki, aš vis paskaitau straipsnius, kur žmonės rašo psichologams, o jie duoda savo patarimus. Man yra 34 metai ir analizuodamas praeitį matau, kad visas mano gyvenimas yra viena didelė nesėkmė. Turiu prisipažinti, jau daug metų kasdien galvoju apie savižudybę, bet nesugebu to padaryti, nes labai bijau užtraukti gėdą savo artimiesiems. Manęs tiesiog nesuprastų...
Mano klausimas būtų - kaip pateikti atsisveikinimo laiške savižudybės faktą, kad žmonės suprastų, kad gyvenimas šiame pasaulyje man buvo visiška kančia, aš nepritapau prie žmonių, nieko nepasiekiau, nors stengiausi, turiu kreditą, dėl kurio kasdien dreba kinkos ir visi mano padaryti rimtieji gyvenimo sprendimai buvo klaidingi.
Logiškai mąstant, kada darbuotojas blogai dirba, mes jį atleidžiame, kada įrenginys blogai veikia, mes jį taisome, jei nepavyksta - išmetame ar keičiame nauju. Aš norėčiau turėti šansą pakeisti save, bet gyvenime esu toks silpnavalis, kad to nesugebėsiu padaryti - buvo daug bandymų ir visi be jokių rezultatų. Kodėl žmonės smerkia tuos, kurie nusižudė, kodėl jų artimiesiems sako priekaištus ir kaip išeiti iš šio gyvenimo, kad nesudarytų paskui save šleifo? Gal galėtumėte patarti.
P.S. Būsiu dėkingas, kad nepasakosite man, kaip man yra svarbu čia pasilikti, aš sudirbau savo gyvenimą ir reikia nors kartą padaryti ką protingo, nors visiems tai atrodys nesąmonė, bet pabandykite gyventi žmogaus kailyje, kai Jūsų gyvenimas yra nesėkmė ant nesėkmės. Kai praradote, bet kokį pasitikėjimą savimi.
Jei kam pasakau apie tai iš pažįstamų, visi sako, kad savižudybė yra nesąmonė, bet kai paprašau patarimo, niekas nieko konkrečiai patarti negali. Man atrodo, jie mąsto per daug emociškai. Taip pat būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę apie eutanaziją. Ar tikrai mes esame kaip mokesčių mokėtojų banda ir todėl valstybė nenori leisti to padaryti legaliai? Kodėl aš negaliu pasirinkti?

Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė

Mielas skaitytojau, nežinau, kas tu esi. Tačiau rašydama laišką tau, kreipsiuosi į tave Tu. Darau tai, nes noriu, būti su tavimi lygi: žmogus – žmogui, kūrinys – kūriniui. Tu man skyrei nelengvą uždavinį. Padėti tau įtikinti artimuosius, kad tavo išėjimas iš šio pasaulio tau atneš palengvėjimą... Ir nė nebandyti užsiminti apie tai, kad esi vertingas ir svarbus, jog čia pasiliktum... Pravėrei mano duris, pasakei apie tai, kad rengiesi išeiti ir iš karto uždraudei tave kaip nors sulaikyti...
Bet kaip man žinoti, ar tikrai nori to, ko prašei? Juk man, kaip žmogui, tave labiau norisi išgelbėti, nei leisti tau pasitraukti. Manęs niekas nemokė padėti žmogui nusižudyti, mokė būti su žmogumi taip, kad jis patikėtų savimi. Tikiu, kad tu tai žinai.
Ko iš tikro tu nori labiau: užbaigti savo gyvenimą ar kad liautųsi tavo bėdos? Juk niekas iš mūsų nežino, kas tiksliai laukia mūsų po mirties ir ar iš tikro savo gyvybės nutraukimas yra visa išlaisvinanti pabaiga. O jei tai bus amžinos kančios būsena, iš kurios nebeturėsi galimybės išeiti? Dabar tu tarsi turi pasirinkimą: būti ar nebūti ir kaip būti. O kas, jei po mirties niekas nesibaigia ir dar netenkame galios.
Gali atrodyti, jog šiek tiek bauginu tave. Gal taip ir yra. Bet tuo noriu pasakyti tik tai, jog ne viskas mūsų egzistencijoje priklauso nuo mūsų. Gal ir keistai skamba šiais žmogaus visagalybės laikais, bet aš linkusi neprisiimti atsakomybės už žmonių skaičiaus reguliavimą ir nusprendimą, kam kada gimti ir mirti. Kadangi žmogus ne savo valia gimsta, greičiausiai ir mirti neturėtų nuo savo rankos?
Gyvybė man nėra tas pats, kas blogas darbuotojas ar sugedęs daiktas. Tai yra kur kas nuostabiau, net jei taip neatrodo šiandien ar jau kurį laiką. Ir vargu ar egzistuoja toks laiškas, kurį perskaičius galėčiau priimti kito, man artimo asmens pasirinkimą nutraukti gyvenimą savo noru. Taip jau yra, kad dažniausiai su savo artimaisiais esame taip glaudžiai susiję, jog pradedame jaustis atsakingi už jų gyvenimus. Dėl to jų nusižudymas vargiai gali nepalikti kaltės jausmo, nuolatinio galvojimo, "O jei būčiau, ką pasakius", "O jei būčiau kitaip pasielgus" ir panašiai.
Taigi vargiai gali tikėtis, kad nusižudysi ir kiti tai priims taip lengvai, kaip tau norėtųsi. Bet ar tai ir nerodo, jog kitiems esi svarbus? Kad net priimdamas netinkamus sprendimus, nebūdamas tobulas - esi jiems reikalingas.
Ir galiausiai, jei turėtum drąsos užbaigti savo gyvenimą, kodėl gi to ryžtingumo nepanaudojus kitokiems, galbūt radikaliems sprendimams? Jei tau nereikalingas tavo gyvenimas, atiduok jį kitiems. Išdalink savo turtą vargšams, paauk savo darbus, tiems, kuriems to reikia. Galbūt supratimas, kad tau tavo gyvenimo nereikia, gali tave išlaisvinti. Sunkiausia būna tuomet, kai žvelgiame tik į save. Tuomet labai lengva pasijusti bejėgiais, niekam nereikalingais ir savęs gailėtis. Gyvenime yra labai daug galimybių. Kai supranti, kad gali numirti, kodėl gi nepagyvenus, nebebijant mirties?
Pabandyk parašyti pagalbos laišką savo artimiesiems ir leisk jiems padėti. Galbūt paskambink į pagalbos liniją ir pasakyk apie tai, kad tau sunku. Labai džiaugiuosi, kad parašei, kad net ir kitaip formuluodamas klausimą, davei žinoti, jog tau sunku. Pasidalink savo bejėgiškais jausmais ir jie pamažu pradės tirpti. Mirtis tikrai neišsprendžia sunkumų, kuriuos sutinkame gyvenime. Sunkumus reikėtų spręsti toje būtyje, kurioje jie iškyla ir nesinešti jų su savimi.
Žinoma, gyventi yra tavo teisė. Tačiau lygiai taip pat tai yra galimybė, dovana ir pasitikėjimas. Juk kažkodėl tu esi čia. Vadinasi, tavo buvimas, koks jis bebūtų, kažkam labai reikalingas.
Pabandyk gyventi...
Vaida

Psichologinės pagalbos telefonai
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Vaikų linija www.vaikulinija.lt 8 800 11111 Kasdien 11.00-21.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28888 I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt 8 800 60700 Visą parą
Pagalbos moterims linija 8 800 66366 I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) 8 800 77277I-V 16.00-20.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras 8 800 26161 8 5 2773135 I-V 8.00-16.00 Visą parą
Panevėžio paguodos telefonas 8 45 500965 I-V 20.00-8.00
Vilniaus moterų namų krizių centras 8 800 22008 I-V 9.00-17.00
Vaiko raidos centras 8 5 275 75 64 Visą parą Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami

Psichologinė pagalba internetu
Vaikų linija Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per dvi dienas
Jaunimo linija Registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas Atsako per tris dienas
Vilties linija Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.ltAtsako per tris dienas
Šiaulių jaunimo linija Rašyti: kasnutiko@yahoo.comAtsako per tris dienas Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt