Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Vaikus žeidžia mokytojų abejingumas, mokytojus - vaikų įžūlumas

Autorius: Inga Saukienė, www.DELFI.lt
Delfi.lt, 2010 03 17
Periodiškumas: Nenurodyta. Šaltinio tipas: Naujienų svetainės

Į Vaikų liniją per metus bandyta prisiskambinti 2,8 mln. kartų, 82 tūkst. kartų prisiskambinta. Ar Lietuvoje iš tiesų tiek daug nelaimingų vaikų? Anot Vilniaus vaikų linijos psichologės Marinos Blagoveščenskajos, šiuolaikiniai vaikai tiesiog neturi su kuo pasikalbėti.
Pagrindinė pokalbių tema ? konfliktai su tėvais ir patyčios iš bendraamžių. Pastarąsias turėtų valdyti mokytojai, tačiau pastarieji, kaip pastebi DELFI konferencijos viešnia, kartais netgi prisideda prie patyčių plitimo.

Mokyti reikia ir mokytojus

?Patyčios egzistuoja ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų. Būna, kad vaikai bando žeminti mokytojus ir, atvirkščiai, mokytojai bando žeminti mokinius?, - teigė psichologė, paklausta, kaip spręsti psichologinio spaudimo iš mokytojo pusės problemą.
Taip pat ji apgailestaudama sutiko su skaitytojo pastebėjimu, kad mokyklose mokytojai dažnai nekreipia dėmesio į patyčias ir netgi tiesiai pasako, kad jei vaikas nepritampa prie kitų, tai paties vaiko problema.
?Tai tikrai egzistuojanti liūdna praktika. Negalime teigti, kad visi mokytojai tokie, tačiau abejingumo atvejų pasitaiko. Problema glūdi turbūt tame, kad pirmiausiai mokytojai turėtų pripažinti, jog patyčios yra problema. Tik tada jie dažniau jas pastebėtų ir tik tada bandytų kažką keisti?, - svarstė M. Blagoveščenskaja.
Tuo tarpu kitas skaitytojas nuogąstavo, kad šiandien per daug akcentuojamos vaikų teisės, o pareigos pamirštamos. ?Tie mažieji mūsų ?teisininkai? baigia visus suvaryti ?į kampą?. Kai bus aiškiai pradedama nuo pareigų, neliks laiko nieko neveikimui ir ?laiko užmušinėjimui'?. Atsiprašau, bet ir suaugę linkę apeiti įstatymus, tai ką kalbėti apie nepilnamečius, kurie bet kokiu momentu pračiulba: ?Mūsų teisės!? - teigė skaitytojas.
?Iš pačių vaikų mes tikrai nematome jokio piktnaudžiavimo vaikų teisėmis, jie to tikrai nesureikšmina. Bet tai, ko gero, kelia didesnį nerimą patiems suaugusiems ? kaip jiems auginti ir auklėti vaikus?, - polemizavo psichologė.
Anot jos, tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos patyčių paplitimo rodiklis yra vienas didžiausių Europoje. Tokie sutrikę santykiai tarp vaikų ir suaugusiųjų nedidina Lietuvos vaikų gyvenimo džiaugsmo.
Patyčių priežastys būna įvairios: viena iš jų yra suaugusiųjų elgesys. ?Vaikai juk mokosi iš suaugusiųjų, vaikai negimsta nekęsdami kitaip atrodančių, kitokio būdo žmonių, šias nuostatas jie įgyja. Taigi jie mokosi stebėdami aplinką savo šeimoje, mokykloje, aišku, prie to prisideda ir televizija. Galima sakyti, kad patyčios mokykloje atspindi visuomenės tarpusavio santykių problemas?, - teigė DELFI konferencijos viešnia.
Anot jos, pagrindinės žmogaus nuostatos, žmogaus charakteris formuojasi vaikystėje. Aplinka daro didelę įtaką vaiko elgesiui, tačiau, kaip jau minėta, tai nebūtinai šeima ? viskas priklauso nuo to, kur ir tarp kokių žmonių vaikas praleidžia daugiausiai laiko. ?Tikrai būna situacijų, kai tyčiojasi vaikai iš, atrodytų, kultūringų šeimų. Gali būti, kad jų tėvai tikrai labai kultūringi su kaimynais, bet pakankamai užsiėmę, kad skirtų dėmesio savo vaikams. Ir vaikai realiai net nemato kultūringo tėvų elgesio, jie remiasi kitais elgesio modeliais, kuriuos mato dažniau?, - tvirtino psichologė.
Vieni vaikai, tyčiodamiesi iš kitų, bando išlieti savo pyktį, kitos patyčios vyksta dėl to, kad skriaudėjams tiesiog smagu ir linksma. Vaikai gali net nesuprasti, kokias pasekmes kelia jų veiksmai. M. Blagoveščenskajos manymu, dėl vykstančių patyčių nereikėtų kaltinti vien tik tėvų ar mokyklos. Tai mūsų visų atsakomybė.

Smurtas ? senas kaip pasaulis?

Vienas skaitytojas pasidalino pastebėjimu, kad vaikų smurtas senas kaip pasaulis ir vargu, ar įmanoma jį išgyvendinti. ?Susidaro įspūdis kad tik dabar pas mus jis prasidėjo neva dėl to, kad tėvai nebeprižiūri savo vaikų, nes emigravę ar labai smarkiai dirba, ar neva TV labai skleidžia agresiją. Bet aš labai gerai pamenu savo mokslo metus 1973-1984 m. Esu įsitikinęs, kad tada smurto buvo daug daugiau, nes visi ?chuliganai? lankė mokyklas, nesitrynė gatvėse ar po užsienius, kaip dabar. Eidavai mažiukas į mokyklą kaip į karą?, - atviravo skaitytojas.
M. Blagoveščenskaja sutiko, kad patyčios buvo ir yra. Ir galbūt nepavyks jų visai panaikinti, bet sumažinti jų paplitimą įmanoma. ?Tikrai galima jaustis pranašesniu nežeminant kitų. Tokių dalykų nėra net gyvūnų pasaulyje?, - teigė pašnekovė.
Kita vertus, ji nesutinka su nuostata, kad jaunimas dabar ?patižęs?, todėl kai kurias problemas sprendžia šuoliais nuo tilto ir panašiais veiksmais. ?Žmonės, kurie ryžtasi savižudybei, dažnai siunčia kažkokius signalus, kad jiems blogai. Šiuo atveju būčiau linkusi kalbėti ne apie tai, kad mūsų jaunimas yra ?patižęs?, bet kad reikėtų mums, suaugusiems, kurti daugiau pagalbos vietų, kur galėtų kreiptis jauni žmonės?, - įsitikinusi psichologė.
Kitą savaitę Lietuvoje vyks akcija ?Savaitė be patyčių?, kurios metu visuomeniniais renginiais bei iniciatyvomis bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sutrikusius vaikų santykius, skatinama nelikti abejingais ir kovoti prieš kasdien vaikų patiriamas patyčias ir pažeminimus. Akciją inicijuoja psichologinės pagalbos tarnyba Vaikų linija kartu su partneriais iš valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt