Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Senesnė informacija
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Patyčios ir kitos agresijos formos

Patyčios yra agresijos forma. Neįmanoma kalbėti apie patyčias, jas izoliuojant nuo kitų agresijos apraiškų. Pasaulinė sveikatos organizacija savo metiniame pranešime "Smurtas ir sveikata" aprašo įvairiausias agresijos formas – savižudybes, žmogžudystes, smurtą šeimoje, seksualinę prievartą, karus ir t.t. Pasirodo, kad Lietuvoje yra labai aukšti ir kiti smurto visuomenėje rodikliai. Pavyzdžiui, savižudybių skaičius Lietuvoje, tenkantis 100 000 gyventojų, yra didžiausias pasaulyje (2004m. 100 000 gyventojų teko 40,2 savižudybių).

Kitas rodiklis – jaunų (10-29m.) žmonių nužudymų skaičius yra ženkliai didesnis nei Vakarų Europos šalyse (5,4 nužudymai 100 000 gyventojų).

Apie agresiją liudija ir netolerancijos lygis. 1999-2000m. atliktame Europos vertybių tyrime 32 šalių gyventojai buvo apklausti apie įvairiausias nuostatas ir vertybes, apie jų požiūrius į įvairius jų kasdienio gyvenimo dalykus. Dalis klausimų buvo skirti tolerancijai – žmonių buvo klausiama, ar jie toleruotų šalia gyvenančias tam tikras žmonių grupes (alkoholikus, sergančiuosius AIDS, musulmonus, čigonus ir pan.), ar svarbi tolerancija ir supratimas šeimyniniuose santykiuose ir pan. Lietuvos gyventojų atsakymuose išryškėjo didelė netolerancija.

Pateiksime keletą pavyzdžių. 82,1% apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad alkoholikai yra nepageidaujami kaimynai – tuo tarpu Liuksemburge taip manančių buvo 32%. 67,6% apklaustų lietuvių netoleruotų šalia gyvenančių homoseksualių asmenų, taip manančių švedų buvo 6,1%. 55,1% lietuvių nepageidautų, kad šalia jų gyventų asmenys, sergantys AIDS – Danijoje taip mano 5,8% apklaustųjų. Tokie Lietuvos rodikliai yra vieni didžiausių iš tyrime  dalyvavusių 32 šalių. Be to, netolerancija išryškėjo ir kitoms žmonių grupėms – emociškai nestabiliems žmonėms, romų tautybės asmenims.

56,6% apklaustųjų manė, kad yra labai svarbu šeimoje vaiką mokinti tolerancijos ir pagarbos, o 42,2% manė, kad santuokoje yra labai svarbus supratimas ir tolerancija – pagal šiuos rodiklius Lietuva atsidūrė vienoje paskutiniųjų vietų.

Kaip matome iš šio tyrimo, Lietuvoje yra daug netolerancijos ir yra mažai galvojančių, kad tolerancija yra svarbi vertybė šeimyniniuose santykiuose ir vaikų auklėjime. Netolerantiškoje visuomenėje yra žymiai didesnė smurto tikimybė. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje yra daug neapykantos, mokosi neapkęsti – iš to pasireiškia įvairios agresijos formos. 


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt