Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
     Geros praktikos rekomendacijos
     Priekabiavimas
     Ką mums pasakoja vaikai?
     Patyčių prevencija mokyklose
     Kuriame mokyklą be patyčių
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Trečias skyrius

Vaiko apsauga

SARAH WILLIAMS

   Kodėl vaikams ir jaunimui reikalinga pagalba telefonu?    Pagalbos linijos steigimas    Vaiko apsauga    Konfidencialumas    Telefono skambutis    Specialiosios pagalbos linijos    Stebėjimas ir įvertinimas    Vaikų ir jaunimo požiūris    Jaunimo tarpusavio pagalba    Greta telefoninės pagalbos    Pavyzdžiai iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių    

Vaiko apsauga – pagrindinis visų pagalbos linijų vaikams ir jaunimui tikslas. Telefonas suteikia galimybę vaikams kalbėti ir pagarbiai būti išklausytais dėl skausmingų ir sunkių išbandymų, kuriuos jiems tenka patirti.

Vaiko apsauga paprastai suprantama kaip vaikų ir jaunų žmonių apsauga nuo fizinės ir seksualinės prievartos, tačiau vaikai ieško apsaugos bijodami traumų, grasinimų bei smurto. Šios sąvokos yra daug platesnės nei ,,vaiko prievarta". Priekabiavimas suaugusiųjų pasaulyje traktuojamas kaip užpuolimas, lytinis ar rasinis priekabiavimas, žodinis įžeidimas, turto atėmimas arba vagystė. Rasizmas, panašiai kaip ir priekabiavimas, vaikui gali sukelti neviltį ar net pastūmėti į savižudybę. Būtent todėl, sąvoka ,,prievarta", kurią apibrėžia daugelis pagalbos linijų vaikams, yra naudojama kalbant apie įvairius poelgius, kuriais vaikas yra vienokiu ar kitokiu būdu skriaudžiamas.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikas vertina pagalbos liniją, yra ta, jog paskambinę gali neprisistatyti. Paslapties išsaugojimas ir privatumas sudaro galimybes vaikui laisvai kalbėti. Jis gali bendrauti ir nebijoti atsakomybės dėl pasekmių, požiūrio skirtumų ar net atskleistos tiesos. Be to, bendraudami jie gali išsiaiškinti tolesnių veiksmų pasekmes: ,,Kaip elgtis yra geriau, o kaip – blogiau?".

Vaiko manymu, telefono skambutis negali pakenkti situacijai. Juo suteikiama laisvė sulaužyti tradicines – lojalumo šeimai, visuomenei, bendraamžiams, taisykles. Galimybė skambinti kada nori, nevaržomas žodis ir net teisė bet kada padėti ragelį, vaikui leidžia tikėti, kad niekas jo nevers priimti jam priešingą nuomonę ar sprendimą.

Vaikai pokalbio metu nėra matomi, jie nėra kitų žmonių stebėjimo ar fizinio kontakto objektas. Visi jauni žmonės jaučia palengvėjimą, kuomet išsilaisvina nuo suaugusiųjų dominavimo, o prievartą patyrusiems vaikams yra ypač svarbu, kad jų niekas nematytų. Daugeliui jaunų žmonių  nepaprastai sunku ir nepatogu dalintis intymia ar asmenine informacija. Jie nori būti išklausyti, tačiau nenori būti stebimi. Visoms pagalbos linijoms yra tekę dirbti su prievartą patyrusiais vaikais, kurie jaučia gėdą, mano esą bjaurūs, purvini, niekam nereikalingi, ir kad niekas jų nenori matyti. Telefono ryšys ne tik suteikia pasirinkimo laisvę – skambinti ar neskambinti, tęsti ar nutraukti pokalbį, čia taip pat yra galimybė kontroliuoti pokalbį, jo trukmę bei spartą.

Pagalbos linijos laukia skambučių iš sielvarto apimtų vaikų ir jaunimo; pajautę, ką reiškia būti išgirstam ir suprastam, jie ryšis išreikšti savo skausmą suaugusiems žmonėms, kurie jiems galės padėti.

Kadangi nemažai skambinančiųjų nenori sakyti savo vardo ir buvimo vietos, pagalbos linija turi išklausyti, paguosti, duoti naudingą patarimą bei suteikti informacijos, aptarti, kokios bus pasekmės, jei skambinantysis išsipasakos savo bėdą, paskatinti, kad pašnekovas papasakotų suaugusiam, kuriuo galima pasitikėti, ar atitinkamiems valdžios organams.

Skambučiai, susiję su vaiko apsaugos klausimais, retai būna tiesioginiai. Kai kurie skambinantys vaikai yra arba atrodo pakliuvę į nemenką pavojų, ir tarnybos darbuotojams suteikiama daug identifikuojančios informacijos apie skambinantįjį ir skriaudėją.  Tokiose situacijose pagalbos linijos darbuotojai priversti daryti rimtus sprendimus. Jei vaikas ar jaunas žmogus nenori arba bijo imtis veiksmų, tuomet tai yra pagalbos linijos atsakomybė informuoti ar ne tam tikras institucijas.

Pagalbos linijos yra ypač suinteresuotos dėl šios  atsakomybės. Paprastai jie vadovaujasi sutarta konfidencialumo politika ir tvarka (žr. 2 priedą), kuriomis yra pagrįsta jų darbo metodika. Tokiu atveju ypač svarbus tampa supervizorius. Daugelis pagalbos linijų darbuotojų turi galimybę pasitarti su supervizoriumi budėjimo metu, todėl, iškilus sudėtingam vaikų apsaugos klausimui, konsultantai gali neatsitraukdami nuo darbo paprašyti pagalbos. Kai kuriose tarnybose supervizorius gali klausytis pokalbio ir patarti konsultantui.

Visiems pagalbos darbuotojams turi būti sudarytos specialios sąlygos, kad jie galėtų dirbti, kad galėtų gauti profesinę priežiūrą ir pagalbą priimant sudėtingus sprendimus. Todėl pagalbos linija turi sukurti tam tikrą tvarką dėl vaikų nukreipimo į kitas pagalbos organizacijas, gavus arba negavus jų sutikimo (žr. 3 priedą). Rengiant šią tvarką, būtina numatyti, kad tarnybos darbuotojai turėtų galimybę prireikus nedelsiant pasitarti su atsakingu darbuotoju,  turinčiu žinių ir patirties vaikų apsaugos srityje.

   Kodėl vaikams ir jaunimui reikalinga pagalba telefonu?    Pagalbos linijos steigimas    Vaiko apsauga    Konfidencialumas    Telefono skambutis    Specialiosios pagalbos linijos    Stebėjimas ir įvertinimas    Vaikų ir jaunimo požiūris    Jaunimo tarpusavio pagalba    Greta telefoninės pagalbos    Pavyzdžiai iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių   


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt