Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
     Geros praktikos rekomendacijos
     Priekabiavimas
     Ką mums pasakoja vaikai?
     Patyčių prevencija mokyklose
     Kuriame mokyklą be patyčių
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Ką gali padaryti mokykla?

   Kas yra priekabiavimas?    Kaip vaikai tyčiojasi vieni iš kitų?    Kur priekabiavimas vyksta?    Mokinių vaidmenys priekabiavimo situacijoje    Ar dažnai priekabiaujama?    Kaip dažniausiai tyčiojamasi?    Kas dažniau priekabiauja, berniukai ar mergaitės?    Ar tyčiojimasis yra susijęs su vaikų amžiumi?    Ar tyčiojimasis palieka kokias nors pasekmes?    Mitai apie priekabiavimą    Ką gali padaryti mokykla?    Darbas su vaikais klasėje    Ką pasakoja vaikai, ieškodami pagalbos Vaikų linijoje?    

1. Efektyviam tvarkymuisi su priekabiavimu mokykloje svarbu sukurti planą ar strategiją, kaip mokykloje bus siekiama sumažinti tyčiojimąsi.

2. Suburti komandą, kuri bus atsakinga už prieš tyčiojimąsi nukreiptos strategijos įgyvendinimo koordinavimą.

3. Įvertinti ir suvokti problemą ir jos mastą:

  • apibrėžti, kas yra laikoma priekabiavimu;
  • apklausti moksleivius (pvz., anketomis);
  • apklausti mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus;
  • nustatyti laiką ir vietas, kada ir kur dažniausiai vyksta priekabiavimas.

4. Surengti konferenciją, diskusiją ar kitokį renginį apie tyčiojimosi problemą, kuriame dalyvautų kiek įmanoma daugiau mokyklos bendruomenės narių. Tokio renginio metu visai mokyklos bendruomenei gali būti pristatyta pati tyčiojimosi problema, jos paplitimas mokykloje, numatyta tvarkymosi su tyčiojimusi strategija ar politika.

5. Įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius tiek kuriant tvarkymosi su priekabiavimu strategiją, tiek ją įgyvendinant:

  • mokytojus,
  • administraciją,
  • tėvus,
  • moksleivius,
  • kitus mokykloje dirbančius specialistus,
  • psichologą,
  • socialinį pedagogą.

Svarbu, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys jaustųsi atsakingais už mokyklos kultūros ir geros atmosferos kūrimą ir jaustų, kad gali įdėti savo indėlį kuriant saugią mokyklą.

6. Kurti atmosferą, nepalankią tyčiojimuisi.

Gerai, kai mokyklos bendruomenė turi tam tikras priimtas elgesio taisykles, kurios sudaro tyčiojimuisi nepalankios atmosferos kūrimo pagrindą. Jeigu mokykloje nieko nedaroma, kad tyčiojimasis būtų sustabdytas, mokyklinė aplinka ir kultūra tampa labai palanki tyčiojimuisi. Mokykloje turi būti aiškiai pasakyta ir visiems žinoma, kad agresyvus elgesys yra nepriimtinas.

7. Apibrėžti, koks elgesys yra pageidautinas, pateikti tinkamo elgesio mokykloje taisykles.

Labai svarbu, kad patys mokytojai laikytųsi nustatytų elgesio taisyklių. Mokytojai yra tartum elgesio modelis moksleiviams. Todėl norint sukurti saugią aplinką, kurioje nebūtų tyčiojimosi, labai svarbu, kad mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai rodytų tinkamą pavyzdį vaikams. Kitaip moksleiviams gali susidaryti įspūdis, kad taisyklės yra netikros, "popierinės".

8.  Skatinti prosocialų elgesį ir pagalbą kitiems.

Skatinti mokykloje stipresnius vaikų tarpusavio ryšius, pagalbą vienas kitam. Pagirti vaikus už tinkamą elgesį.

9. Stebėti tas vietas, kuriose tyčiojimasis yra dažnas, pvz., pertraukų metu būtinai kažkam iš suaugusiųjų būti koridoriuose, valgykloje ar pan.

Nustačius vietas ir laiką, kuomet tyčiojimasis yra dažniausias, svarbu būtų imtis priemonių, kad tos vietos būtų labiau prižiūrimos, kad jose nuolat būtų suaugęs žmogus, į kurį galėtų kreiptis moksleiviai.

10. Rengti klasės valandėles ar pamokas apie priekabiavimą.

Kalbėtis su vaikais apie tyčiojimąsi, jo priežastis, pasekmes, keliamus jausmus, tvarkymosi su priekabiavimu tinkamus ir netinkamus būdus.

11. Tiesiogiai reaguoti į vykstantį priekabiavimą ir nedelsiant jį nutraukti.

Svarbu, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys ugdytų neabejingumą vykstančiam tyčiojimuisi. Tiek mokytojai, tiek kiti darbuotojai ar moksleiviai turėtų žinoti, kaip reaguoti, ką daryti, jei pamato vykstantį tyčiojimąsi. Svarbu nepraeiti pro šalį, jei matote patyčias.

12. Individualiai dirbti su visais tyčiojimosi situacijų dalyviais ir teikti jiems reikiamą pagalbą:

  • aukoms,
  • priekabiautojams,
  • stebėtojams.

Į pagalbos teikimą labai svarbu įtraukti ir tėvus.

13. Kurti pasitikėjimo atmosferą, kad vaikai, patiriantys tyčiojimąsi, drąsiai galėtų papasakoti mokytojui ar kitam mokyklos darbuotojui apie tai, kas su juo vyksta.

Tokią atmosferą padeda sukurti mokytojų rodomas dėmesys tyčiojimosi problemai. Jei vaikai žino, kad mokytojas supras ir išklausys bei stengsis padėti sustabdyti priekabiavimą, jie drąsiai galės pasakoti apie patiriamą tyčiojimąsi.

   Kas yra priekabiavimas?    Kaip vaikai tyčiojasi vieni iš kitų?    Kur priekabiavimas vyksta?    Mokinių vaidmenys priekabiavimo situacijoje    Ar dažnai priekabiaujama?    Kaip dažniausiai tyčiojamasi?    Kas dažniau priekabiauja, berniukai ar mergaitės?    Ar tyčiojimasis yra susijęs su vaikų amžiumi?    Ar tyčiojimasis palieka kokias nors pasekmes?    Mitai apie priekabiavimą    Ką gali padaryti mokykla?    Darbas su vaikais klasėje    Ką pasakoja vaikai, ieškodami pagalbos Vaikų linijoje?   

Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt