Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Senesnė informacija
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Klausimai-atsakymai

KLAUSIMAS: 

Mano dukra vakar kreipėsi į mane su klausimu: ką daryti, kad mane visi pravardžiuoja Olia-lia pupyte. Ji labai graži ir prisižiūrinti mergina (14m.) Pasakiau, kad priimtų tai kaip komplimentą, bet galvoju, jog reikėtų pasiaiškinti su tais, kurie ją taip pravardžiuoja. Nežinau, noriu pasikalbėti su auklėtoja. Ką turėčiau jai pasakyti? Nenoriu nereaguoti, bet ir nenoriu pakenkti dukrai.

ATSAKYMAS:

Patyčių situacijose vaikai neretai jaučiasi vieniši, neturintys paramos, dėl to labai svarbu, kad jie galėtų apie patyčias kalbėtis  su patikimais suaugusiais ir reikalui esant paprašyti jų pagalbos. Šaunu, kad norite padėti dukrai įveikti bendraamžių patyčias. Suprantu, kad norisi tai padaryti pačiu geriausiu būdu – nepakenkiant jai. Todėl labai svarbu, kad savo veiksmus visų pirma ir suderintumėte su dukra. Kai vaikai pasakoja suaugusiems apie patyčias, jie neretai baiminasi netikėtų ar ūmių tėvų sprendimų – kartais vaikai net ir prašo tėvų nieko nedaryti, niekur neiti, su niekuo nekalbėti, o tiesiog jų išklausyti ir jiems ką nors patarti. Suaugusiųjų veiksmai, siekiant padėti vaikui įveikti patyčias, kartais gali būti neveiksmingi ar net žalingi, jei jie nėra derinami su pačiu vaiku. Taigi su dukra galima kartu aptarti Jūsų ketinimus eiti pas auklėtoją bei pasiklausti, ką apie tokį Jūsų žingsnį mano ji pati. Jei dukra pritars tokiam Jūsų žingsniui, kartu su ja galėtumėte ir apsvarstyti, ką kalbėti su auklėtoja, kokios pagalbos jos paprašyti.

Į tokį pokalbį galite eiti Jūs viena arba kartu su savo mergaite – dukros dalyvavimas padėtų suteikti auklėtojai aiškesnę informaciją apie tai, kas vyksta, kokie vaikai tyčiojasi, kiek dažnai ir pan. Jei į pokalbį eitumėte viena – būtinai susirinkite daugiau informacijos apie patyčių situaciją, jos prireiks kalbantis su auklėtoja. Pokalbio su mokytoja tikslas gali būti įvairus, priklausomai nuo to, kiek Jūsų dukra jaučia, kad jai reikėtų pagalbos iš auklėtojos. Galima kreiptis į mokytoją siekiant informuoti ją, kad patyčios vyksta ir prašyti, kad ji dažniau stebėtų, kas vyksta tarp vaikų klasėje. O galima prašyti ir kokios nors konkrečios pagalbos, pvz. surengti klasės valandėlę apie patyčias (nekalbant apie jokį konkretų atvejį), toleranciją, draugiškumą su tikslu pagerinti klasės emocinį klimatą arba prašyti sudrausminti vaikus, kurie tyčiojasi.

Kartais patyčias patiriantis vaikas priešinasi tėvų ketinimams eiti į mokyklą ir tokiu būdu mėginti sustabdyti patyčias – tai tik rodo, kad jis jaučiasi nesaugus ir baiminasi, kad nebūtų dar blogiau. Tokiu atveju yra svarbu gerbti vaiko jausmus ir nieko nedaryti jam "už nugaros". Kartais reikia laiko, kad vaikas sutiktų priimti pagalbą. Tokiu atveju labai svarbu, kad savo vaikui sakytumėte, jog ją mylite ir norite, kad ji jaustųsi saugi. Dukra turi suprasti, kad šalia yra žmogus, kuris visada išklausys ją ir padės reikiamu momentu.

 

Vaikų linija


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt