Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Senesnė informacija
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Klausimai-atsakymai

KLAUSIMAS:

Sveiki, mane domina vienas klausimas. Kaip suprantu apie patyčias mokykloje galima iš vaikų sužinoti anonimine anketa (tai ir daroma). Dažnas patyčias patiriantis vaikas įgyja psichosomatinių simptomų, kurie jį gali lydėti ilgą laiką. Norėčiau sužinoti, gal yra sukurta kokia anketa-klausimynas tik pagal psichosomatinius požymius išsiaiškinti ar realiai vaikas patiria patyčias.

ATSAKYMAS:

Savo laiške Jūs paliečiate patyčių pasekmių klausimą. Iš tikrųjų, nors kartais vienokios ar kitokios pašaipos atrodo juokingos, patyčios visgi neturi teigiamų pasekmių. Vaikai, kenčiantys nuo patyčių, dažnai jaučiasi nesaugūs, išgyvena nerimą. Ilgalaikis nerimas ir baimės būsena yra didelis rizikos veiksnys atsirasti kitiems sutrikimams – depresijai, nerimo sutrikimams ir pan. Kartais vaikams, kurie susiduria su nuolatinėmis bendraamžių patyčiomis, kyla minčių apie savižudybę. Taip pat viena iš galimų pasekmių – tai įvairūs psichosomatiniai simptomai: galvos, pilvo, skausmai, pykinimas, miego, apetito sutrikimai. Dažnai būna taip, kad skirtingos pasekmės pasireiškia lygiagrečiai, pavyzdžiui, vaikas nenori eiti į mokyklą, jam skauda galvą, jis jaučiasi prislėgtas, tuo pačiu gali kilti minčių apie savižudybę. Taip pat gali būti tokių situacijų, kai patiriančiam patyčias vaikui psichosomatiniai požymiai nėra ryškūs, todėl sunkiau pastebimi.  Taigi  analizuojant vaiko būklę, svarbu vertinti net vien tik psichosomatinius požymius, bet ir emocinę būseną, tas padėtų geriau įsivaizduoti, ką išgyvena vaikas patyčių situacijoje.

Svarbu būtų paminėti ir tai, kad nėra lengva nustatyti priežastinį ryšį tarp psichosomatinių simptomų ir patyčių, tarkime, nebūtinai vaikas, kuriam pasireiškia psichosomatiniai simptomai, patiria patyčias, ir atvirkščiai, todėl pagal psichosomatinių požymių įvertinimą būtų sunku išsiaiškinti, ar jis realiai patiria patyčias. Patyčių patyrimui nustatyti paprastai yra naudojami specialiai tam sukurti klausimynai, kur vaikų atvirai klausiama, ar jie patiria patyčias. Apklausą turėtų atlikti specialiai tam apmokytas žmogus, dažnai tai būna psichologas ar socialinis pedagogas. Anketos yra anoniminės, todėl vaikams yra saugu nuoširdžiai rašyti apie savo asmeninę patirtį. Vaiko yra klausiama, kaip dažnai jis patiria patyčias, kokias patyčias, kur jos vyksta bei kaip dažnai jis pats tyčiojasi iš kitų. Taip pat yra vertinama, kaip, anot vaiko, į patyčias reaguoja stebėtojai: kiti vaikai, suaugusieji. Šalia klausimų apie patyčių dažnumą, bandoma įvertinti, kaip vaikas jaučiasi mokykloje. Tokio pobūdžio klausimai leidžia geriau suprasti situaciją mokykloje. Anoniminio klausimyno pavyzdį galite rasti čia: http://www.vaikulinija.lt/index.php/nustok/mokykloms/

 

Vaikų linija


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt