Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Senesnė informacija
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Klausimai-atsakymai

KLAUSIMAS:

Laba diena,  gal galite patarti,  mano vaikas patiria patyčias,  man nieko nesako, bet aš įtariu tai. iš mokyklos grįžta nuliūdusi, pikta, nepasitiki žmonėmis. Ką man daryti,  jai  13m.

Pakartotinis laiškas:

Laba diena esu mokinės mama. Mano dukra pasidarė uždaresnė, nesikalba. Vieną kartą aš paklausiau, kas atsitiko, o ji man nieko neatsakė. Skambinau auklėtojai, ji irgi kažką pastebėjo. Auklėtoja irgi užsiminė apie patyčias iš jos, bet daugiau nieko nepasakė. Aš įtariu, kad iš jos yra tyčiojamasi, bet nieko negaliu padaryti jeigu ji man nieko nesako.  Ką man daryti?

ATSAKYMAS:

Dėkojame už klausimą. Iš laiško jaučiasi, kad nerimaujate dėl savo dukros ir atkreipiate dėmesį į jos emocinės būsenos pokyčius - pastebite liūdnumą, piktumą, rašote, jog dukra mažiau pasitiki žmonėmis. tai gali vykti dėl įvairių priežasčių, bet taip pat tokie pokyčiai gali liudyti ir apie patyčias mokykloje.

Vaikai nedrįsta pasakoti apie vykstančias patyčias, nes gali bijoti skriaudėjų keršto, nenori būti skundikais arba galvoja, jog patys turi susitvarkyti su patyčiomis. Deja, patyčių situacijoje vaikui, kuris tapo skriaudėjų taikiniu sunku apsiginti pačiam – dažniausiai skriaudėjai būna stipresni arba vyresni, jų būna daugiau, todėl patyčias patiriančiam vaikui yra būtina aplinkinių žmonių pagalba, ypač suaugusiųjų: tėvų, mokytojų. Svarbu pastebėti ir tai, kad patiriamų patyčių slėpimas, yra naudingas skriaudėjams – jeigu apie patyčias niekam nepasakoji, situacija dažniausiai tik pablogėja, todėl svarbu vaikus skatinti kalbėti apie tai, kas su jais vyksta.

Ką daryti, jeigu vaikas nepasakoja tėvams apie vykstančias patyčias? Dėl aukščiau paminėtų baimių vaikas gali nedrįsti arba nenorėti pasakoti apie savo išgyvenimus. Suprantame, kad Jums rūpi, kaip jaučiasi Jūsų dukra, bet kartais vaikams reikia laiko, kad jie galėtų atsiverti. Svarbu dukrai rodyti supratimą, palaikymą ir rūpestį: nuoširdžiai ja domėtis, kalbėtis su ja apie kitus jai rūpimus dalykus, duoti suprasti vaikui, kad ji gali Jumis pasitikėti ir bet kada Jums išsipasakoti apie patyčias ar kitus skausmingus įvykius. Kartais vaikai nedrįsta papasakoti apie vykstančias patyčias, nes nenori nuliūdinti tėvų, bijo likti nesuprasti arba nenori neprognozuojamos suaugusiųjų reakcijos, todėl su vaiku galima kalbėti apie tai, jog nesiimsite veiksmų jos neįspėjus ir stengsitės kartu su dukra ieškoti išeities. Ramus tėvų palaikymas, gebėjimas išklausyti vaiką - gali skatinti daugiau atsiverti ir labiau pasitikėti suaugusiais namuose.

Minėjote, kad kreipėtės į klasės auklėtoją, kuri užsiminė apie patyčias iš Jūsų dukros. Svarbu ir toliau palaikyti tęstinį ryšį su auklėtoja, dar kartą pasiteirauti kaip sekasi Jūsų dukrai, ką ji pastebi, taip pat kalbėti apie tai, kuo auklėtoja gali padėti šioje situacijoje ar ką gali patarti Jums. Mokyklos darbuotojų vaidmuo yra svarbus sprendžiant patyčių problemą, nes mokykla  yra būtent ta vieta, kur jos dažniausiai vyksta.

Sprendžiant patyčių situacijas reikia daug kantrybės tiek vaikui, tiek jo artimiesiems, todėl norime palinkėti Jums stiprybės!

 

Vaikų linija


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt