Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Senesnė informacija
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Klausimai-atsakymai

KLAUSIMAS:

Vakar turėjau pokalbį su mokine, kurią kaltina tyčiojimusi iš kitų. Nauja mokinė klasėje pasakė, kad klasės pirmūnė iš jos tyčiojasi pašaipiai bendraudama su ja: išsityčioja iš drabužių (naujokė iš varganos šeimos), daiktų, tarkime, mobilaus telefono. Tačiau pasikalbėjus su taip vadinama skriaudėja, supratau, kad naujokė pati ją provokuoja: dažnai bando kalbinti, negeras kvapas iš jos jaučiasi ir pirmūnė bando atkreipti naujokės dėmesį į tai, o ta skundžiasi mokytojai. Nežinau, mano patirtis rodo, kad kartais vaikams aplinkinių pastabos gali praversti, pažinojau vieną žmogų, kuris numetė svorį, kai jam klasiokai pasakę, kad jis storas ir dabar žmogus jaučiasi gerai bei labiau savimi pasitiki. Kur yra riba tarp patyčių ir konstruktyvios kritikos? Bei kaip man toliau galima būtų reaguoti aukščiau aprašytoje situacijoje: jeigu sudrausminsiu pirmūnę, naujokė nesupras savo elgesio minusų. Ačiū. 

 

ATSAKYMAS:

Dėkojame, kad klausiate. Savo laiške pasakojate apie mokinę, kuri skundžiasi Jums, kad iš jos tyčiojasi kita geriausiai besimokanti klasės mokinė. Pasikalbėjusi su skriaudėja Jūs supratote, kad pirmoji mokinė yra atsakinga už tai, kad prie jos kabinėjasi, nes nuo jos sklinda negeras kvapas bei ji dažnai kalbina gerai besimokančią mergaitę. Taip pat keliate klausimą kuo skiriasi konstruktyvi kritika nuo patyčių?

Norėtume atsiliepti į Jūsų aprašytą situaciją ir iškeltus klausimus.

Pirmiausiai, išsiaiškinkime ar aprašyta situacija yra patyčios. Patyčios yra tuomet, kai vienas ar keli vaikai tyčia siekia įskaudinti kitą vaiką ir tai kartojasi. Taigi, kyla keletas klausimų, kurie padėtų išsiaiškinti ar tai yra patyčios. Ar Jūsų minima pirmūnė geranoriškai pasakė ką nors apie naujokės drabužius, telefoną ar tais pasakymais buvo siekiama pažeminti ir įskaudinti naujokę? Turbūt vaikai turi teisę ateiti apsirengę taip, kaip leidžia jų šeimos galimybės ir niekas neturi teisės šaipytis iš jų rūbų. Taip pat galima paklausti ar pasišaipymas įvyko vieną kartą ir daugiau nebesikartojo, ar jos vyksta periodiškai, kartojasi kas kažkiek laiko. Ar tuos komentarus pirmūnė reiškia naujokei asmeniškai (pvz. pamačiusi, kad naujokė išsitepusi rūbus, prieina ir tyliai pasako, kad jos drabužis yra išsitepęs), ar ji tuos dalykus sako viešai, kad girdėtų kiti klasiokai, ir kiti klasiokai juokiasi, pritaria pirmūnei ? Taigi, jeigu šaipymasis vyksta su tikslu įskaudinti, tai kartojasi ir prie to prisijungia kiti mokiniai, tai čia vyksta patyčios.

Aptarkime, kiek naujokė yra pati atsakinga už vykstančias patyčias prieš ją. Tai, kad vaikai tyčiojasi iš naujokės, yra besityčiojančių vaikų problema, tai nėra naujokės problema. Todėl norisi labai aiškiai atskirti – tyčiotis pirmūnė neturi teisės jokiomis situacijomis, nepriklausomai nuo to, kaip apsirengusi ar nusipraususi atėjo naujokė. Niekas nesuteikia teisės šaipytis ir žeminti kito vaiko. Nelabai aišku, ką reiškia, kad pati naujokė "prisiprašo", nes pvz., bando dažnai kalbinti. Bandyti kalbinti kitą žmogų nėra koks nors neigiamas veiksmas. Ką daryti, jeigu vaikas ateina nesiprausęs ir nuo jo sklinda nemalonus kvapas? Galbūt galima apie tai asmeniškai ir geranoriškai pakalbėti mokytojai su mokine ar galbūt su jos tėvais. Šaipymasis iš vaiko, kuris ateina nesiprausęs, yra labai bloga strategija norint, kad jis ateitų švaresnis. Gal galima pagalvoti, kodėl tai nutinka, pvz., galbūt namuose nėra normalių sąlygų praustis.

Dabar norėtume atsiliepti į Jūsų klausimą apie tai, kur yra riba tarp patyčių ir konstruktyvios kritikos. Konstruktyvia kritika mes siekiame geranoriškai pasakyti kitam žmogui apie tai, ką mes norime, kad jis pakeistų ir tai dažniau tinka mokymosi situacijoms, kuomet norime parodyti kitam žmogui, ką galima padaryti kitaip. Konstruktyvios kritikos negalima išsakyti pašaipiai, pajuokiant kokį nors žmogaus bruožą, elgesį. Kas yra patyčios aptarėme aukščiau. Patyčiomis nėra geranoriškai siekiama pakeisti kito žmogaus elgesį. Ir jeigu žmogus keičia savo elgesį (nevalgo, kad suplonėtų, nenešioja akinių), tai tą daro, kad patirtų mažiau skaudinimo.  Iš Jūsų pristatytos situacijos apie stambų mokinį lieka neaišku, ar šis žmogus su malonumu prisimena savo klasiokų komentarus, bei kiek dabartinė žmogaus gera savijauta susijusi su  ankstesniais neigiamais klasiokų komentarais. Galbūt dabar žmogus gerai jaučiasi dėl kitų dalykų, pvz., turi gerų draugų, šeimą, norimą darbą ir pan., bet ne dėl to, kad mokykloje klasiokai šaipėsi iš išvaizdos. Patyčios nesukelia teigiamų pasekmių, o palieka žmogaus širdyje skausmingus prisiminimus.

Apibendrinant norėtųsi pakartoti, kad bet kokia patyčių forma nėra tinkamas elgesys ir turi būti stabdoma mokytojų, mokinių bei suaugusiųjų namuose.

 

Vaikų linija


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt