Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Kūno ligos daugeliui yra svarbesnės nei dvasios negalios - Lietuvos rytas/Sveikatos gidas, p. 6

Autorius: Audra Telksnienė, data: 2005 02 01

Tiražas: 56702; Rubrika: Pulsas

Žmonės nepažįsta savo problemų

Dauguma sveikais save laikančių žmonių net neįtaria, jog iš tikrųjų jų dvasia gali sirgti. Juos kankina neadekvatus savęs vertinimas, didelis nerimas, priklausomybė nuo ko nors ar depresija, bet retas kuris pripažįsta turįs psichikos sveikatos problemų.
Iki šiol ligoniais Lietuvoje dažniausiai buvo laikomi tiktai rimtų psichikos sutrikimų turintys žmonės - sergantys šizofrenija ar Alzheimerio liga.

Bet neseniai Helsinkyje (Suomija) vykusioje Europos ministrų konferencijoje, kurioje dalyvavo 52 Senojo žemyno šalių delegacijos, buvo akcentuojama, jog už psichikos ligų gydymą ne mažiau svarbu yra vadinamosios sveikosios visuomenės gydymas, jos atsparumo ir tolerancijos ugdymas.

Konferencijoje dalyvavę Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docentas Dainius Pūras, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė neslėpė, kad Lietuvoje susikaupę labai daug visuomenės dvasinės sveikatos problemų ir būtų galima paskelbti jų epidemiją.

"Net nežinome, kiek šalyje gyvena psichikos sutrikimų turinčių žmonių, nes niekada nebuvo atlikti tokie tyrimai, - teigė 0.Davidonienė. - Žinome tik, jog 4,6 procento gyventojų gydosi pas psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Maždaug pusė jų kreipėsi dėl psichikos sutrikimų, kiti - dėl priklausomybės nuo alkoholio arba narkotikų".

XXI amžiuje psichikos sveikata atsiduria dėmesio centre visame pasaulyje, nes psichikos sutrikimai jau ima lenkti širdies ir kraujagyslių bei onkologines ligas.
Nesveikai reaguoja į permainas. "Kiekvienas beveik kasdien susiduriame su savo psichikos problemomis. Tai nereiškia, kad mes visi esame ligoniai, tačiau nuolat turime problemų dėl jausmų", - įsitikinęs vaikų ir paauglių psichiatras D.Pūras.

Metai dar tik prasidėjo, o žinomas šalyje psichiatras jau pranašauja, jog Lietuvoje per 2005-uosius nusižudys apie pusantro tūkstančio žmonių. Tokia yra negailestinga statistika. Pagal savižudybių dažnumą Lietuva jau keletą metų pirmauja Europoje. "Stebuklo nebus ir šiemet, nes savižudžiai nebūtinai yra psichikos Žmonės nepažįsta savo problemų.

Dauguma sveikais save laikančių žmonių net neįtaria, jog iš tikrųjų jų dvasia gali sirgti. Juos kankina neadekvatus savęs vertinimas, didelis nerimas, priklausomybė nuo ko nors ar depresija, bet retas kuris pripažįsta turįs psichikos sveikatos problemų.
Iki šiol ligoniais Lietuvoje dažniausiai buvo laikomi tiktai rimtų psichikos sutrikimų turintys žmonės - sergantys šizofrenija ar Alzheimerio liga.

Bet neseniai Helsinkyje (Suomija) vykusioje Europos ministrų konferencijoje, kurioje dalyvavo 52 Senojo žemyno šalių delegacijos, buvo akcentuojama, jog už psichikos ligų gydymą ne mažiau svarbu yra vadinamosios sveikosios visuomenės gydymas, jos atsparumo ir tolerancijos ugdymas.

Konferencijoje dalyvavę Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docentas Dainius Pūras, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė neslėpė, kad Lietuvoje susikaupę labai daug visuomenės dvasinės sveikatos problemų ir būtų galima paskelbti jų epidemiją.

"Net nežinome, kiek šalyje gyvena psichikos sutrikimų turinčių žmonių, nes niekada nebuvo atlikti tokie tyrimai, - teigė 0.Davidonienė. - Žinome tik, jog 4,6 procento gyventojų gydosi pas psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Maždaug pusė jų kreipėsi dėl psichikos sutrikimų, kiti - dėl priklausomybės nuo alkoholio arba narkotikų".

XXI amžiuje psichikos sveikata atsiduria dėmesio centre visame pasaulyje, nes psichikos sutrikimai jau ima lenkti širdies ir kraujagyslių bei onkologines ligas.

Nesveikai reaguoja į permainas

"Kiekvienas beveik kasdien susiduriame su savo psichikos problemomis. Tai nereiškia, kad mes visi esame ligoniai, tačiau nuolat turime problemų dėl jausmų", - įsitikinęs vaikų ir paauglių psichiatras D.Pūras.

Metai dar tik prasidėjo, o žinomas šalyje psichiatras jau pranašauja, jog Lietuvoje per 2005-uosius nusižudys apie pusantro tūkstančio žmonių. Tokia yra negailestinga statistika. Pagal savižudybių dažnumą Lietuva jau keletą metų pirmauja Europoje.
"Stebuklo nebus ir šiemet, nes savižudžiai nebūtinai yra psichikos ligoniai, kuriuos galima išgydyti vaistais. Atvirkščiai, dauguma jų - psichikos liga nesergantys žmonės, neištvėrę streso, susijusio su šalyje vykstančiomis permainomis", - vieną savižudybių priežasčių nurodė psichiatras.

Lietuvoje dažniausiai žudosi vidutinio amžiaus vyrai. Kai žmogus nebeįstengia surasti sau vietos besikeičiančioje visuomenėje, jis ima nebetikėti, jog gali valdyti savo likimą.
"Vyriškiai Rytų Europoje krinta kaip musės nuo to, kad nemoka sveikai reaguoti į gyvenimo permainas. Jie, o ne moterys dabar yra silpnoji lytis. Rusijoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė nebesiekia net 60 metų, nes daug jų prasigeria, nusižudo arba nužudo kitą", - pateikė pavyzdį D.Pūras.

Vakarų analitikai Lietuvos psichiatro klausė: "Ar Rusijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių vyriausybės nesupranta, jog ne brangiausius vaistus ir modernią aparatūrą vidaus organams tirti reikia pirkti, o mokyti žmones organizuoti savo gyvenimą?"
Socialiai remtiniems žmonėms skiriamos valstybės pašalpos savižudybių problemos neišspręs, nes tokie žmonės tik dar labiau įsigyvena į išlaikytinio vaidmenį.

Siūlo ieškoti naujų metodų

Lietuvoje jau daug metų sklando kalbos apie savižudybių prevenciją. Visa tai lieka tik idėjos.
Dabar Lietuvoje aktyviai kuriami psichikos sveikatos centrai. Jie reikalingi sunkiems psichikos ligoniams. Bet ar gyvenimu nusivylęs kaimo vyras važiuos keliasdešimt kilometrų pas psichiatrą skųstis?

"Netikiu tokia koncepcija, nes mūsų šalies vyrai apskritai vengia eiti pas gydytojus. Todėl Lietuvoje labiau tiktų kitoks kelias į sveikesnę visuomenę. Galbūt kaimo ambulatorijoje dirbanti bendruomenės slaugytoja, pažįstanti vietos gyventojus ir pamokyta, kaip įveikti krizes, vien tik pasikalbėjusi labiau padėtų į neviltį puolusiam vyrui", - kaip vieną priemonių siūlė D.Pūras.
Vakarų šalyse psichiatrai dažniausiai gydo tiktai sergančiuosius sunkiomis psichikos ligomis ir dar moko kitus gydytojus bei mokytojus, kaip padėti lengvesniems ligoniams.
Pavyzdžiui, Anglijos, Italijos ar Švedijos šeimos gydytojas aptarnauja apie 2000 gyventojų ir maždaug 300 jų patiria lengvų psichikos sutrikimų, tokių kaip nerimas ar depresija.
Bendrosios praktikos gydytojas pats pataria jiems, kaip įveikti stresą, jeigu reikia, paskiria vaistų. Ir tik apie 50 pacientų siunčia pas psichiatrą.

Izoliacija aštrina problemą

- Helsinkyje skaitėte pranešimą apie vaikų psichikos sveikatos situaciją Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? - paklausiau vaikų ir paauglių psichiatro D.Pūro.
- Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse yra labai daug vaikystės socialinės patologijos - daug prievartos, patyčių, vaikų, kurie jaučiasi atstumti ir nelaimingi. Visa tai lemia jaunuolių savižudybes ir nusikaltimus.

Be to, šiose šalyse vis dar gaji tendencija vaikus iš asocialių šeimų apgyvendinti specializuotose įstaigose. Lietuvoje dabar šitokių vaikų yra apie 14 tūkstančių. Tai - tarsi uždelsto veikimo bombos.

Tie reiškiniai - "toksiška" socialinė aplinka, problemų slėpimas ir prasta psichikos sveikata -labai susiję. Jie skatina vienas kitą, įsukdami pavojingą ratą. Todėl Vakarų Europos specialistai mums pataria nustoti taip elgtis. Nes kuo daugiau žmonių atskiriama nuo kitų, tuo daugiau sveikoji visuomenė turi problemų.

Juk atskirtieji kada nors sugrįžta į visuomenę, bet dažniausiai nebesugeba prie jos prisitaikyti. Jie tampa aukomis, nusikaltėliais arba tiesiog nevykėliais.

Jeigu gimdytojai nesusitvarko su savo atžala, reikia ne atimti iš jų vaiką, o padėti krizės ištiktiems tėvams. Tačiau mūsų šalyje kol kas netaikomos civilizuotos prevencijos priemonės.
Niekas nesiūlo iš karto uždaryti visas specializuotas įstaigas, tačiau per artimiausius 10-15 metų turime sumažinti jose gyvenančių vaikų ir suaugusiųjų skaičių.
Vakaruose ryški tendencija net tokia rimta psichikos liga kaip šizofrenija sergančius žmones išmokyti įsilieti į sveikąją visuomenę, o ne stumti išjos.

Matyti sveikimo ženklai

- Prieš 15 metų Vilniuje įkūrėte Vaiko raidos centrą, trokšdamas padėti žmonėms išmokti patiems susidoroti su savo atžalų problemomis. Kaip per tą laiką pasikeitė vaikų bei tėvų santykiai?
- Skeptiškai žiūriu į tūkstantmečius visame pasaulyje besitęsiančią paniką, kai vyresniajai kartai atrodo, jog artėja pasaulio pabaiga. Tėvai visada mano, jog jie buvo labai teigiami, o jų vaikų karta išsigimsta.

Šitokia panika atsispindi netgi senovėje ant papirusų rašytuose tekstuose.
Aš pastebiu atvirkštinį reiškinį, jog būtent jaunimas atstovauja sveikstančiai Lietuvos visuomenės daliai.

Nesakau, kad dabar nėra narkotikų problemos, bet ji - ne didesnė nei mano kartą buvo palietusi alkoholio problema. Dabartiniai keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jaunystėje vartojo daugiau alkoholio nei dabartiniai jaunuoliai
Į Vaiko raidos centrą neretai kreipiasi motinos, manydamos, kad jų vaikus kankina kokia nors psichikos liga. Bet dažniausiai pakalbėjęs su jaunuoliu suprantu, jog jis tiesiog maištauja. Juk tai būdinga sveikiems paaugliams.

- Ar prieš keletą metų vykęs tyrimas Telšių rajone, kur 33 procentai moksleivių prisipažino nors kartą pagalvoję apie savižudybę, atspindi visos šalies paauglių nuotaikas?
- Panašius tyrimų rezultatus gavo ir kauniečiai. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje prieš keletą metų iš tiesų buvo daugiausia jaunų žmonių, kurie jautėsi nelaimingi.
Pesimizmą ir nevilties jausmą dažniausiai jiems sukelia tikrojo gyvenimo ir lūkesčių neatitikimas. Lūkesčiai dažniausiai būna labai dideli, nes daugelis iš karto nori gerai gyventi.
Bet situacija keičiasi. Kai prieš dešimt metų užsieniečiai manęs klausdavo, ar daug turime savanorių, manydavau, kad jie iš mūsų šaiposi.

Bet pastaraisiais metais Vaiko raidos centre įkurtoje Vaikų linijoje prie telefono iš tiesų ėmė budėti savanoriai. Tai įvairių specialybių studentai, sava valia pareiškę norą baigti savanorių kursus. Jie ne tik nori padėti kitiems, bet ir trokšta labiau pažinti save.
Taip pat vis daugiau atsiranda tėvų, kurie nori žinoti, ką daryti, kai vaikas supyksta, kaip suvaldyti jo kaprizus..

Būtina ištiesti pagalbos ranką

- O kaip vaikus rengti, kaip jūs vadinate, toksiškam pasauliui, kad jie, ištrūkę iš tėvų globos, nepradėtų vartoti alkoholio ar narkotikų?

- Atsparumas tiems dalykams labiausiai stiprėja ugdant vaiko savarankiškumą. Jei tėvai pasirinks draudimų taktiką, neleis jaunuoliams susitikinėti su draugais, lankytis klubuose, užaugę jie bus nebrandžios asmenybės.

Paauglys turi suvokti, kad jis pats gali kontroliuoti savo gyvenimą ir privalo atsakyti už savo veiksmus.
Tačiau kartu vaikystėje vaikas turi jaustis saugiai. Jeigu jis neturi tėvų ar jie patys yra kankinami dvasinių problemų, vaiką gali išgelbėti nuoširdus bendravimas su bet kuriuo kitu suaugusiuoju. Gelbėjimosi ratu tokiam paaugliui gali tapti, pavyzdžiui, treneris.

- Ką parodė Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos centre, kuriam vadovaujate, pirmą kartą atlikti vadinamieji epidemiologiniai moksleivių tyrimai?

- 13 procentų mokinių kamuoja psichikos sveikatos problemos - nerimas, depresija, neurozė.
Šias išvadas padarėme išanalizavę vaikų, jų tėvų ir mokytojų atsakymus į anketas, parengtas pagal Vakarų klausimynus.

Psichikos sveikatos problemų turinčių vaikų skaičius panašus ir Vakarų šalyse.
Tačiau ten kažkodėl paaugliai nesižudo taip dažnai kaip Lietuvoje. Vadinasi, vakariečiai aktyviau padeda atžaloms įveikti paauglystės problemas.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt