Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Padėkime vieni kitiems, Šilalės artojas, p. 10

Autorius: Jadvyga OBRIKIENĖ, data: 2005 02 25

Tiražas: 4585; Rubrika: Aktualu

Bijotų Dionizo Poškos pagrindinėje mokykloje vyko Psichologinės pagalbos dienos. Seminare "Savižudybių prevencija" dalyvavo 8-10 klasių mokiniai, mokytojai ir bendruomenės nariai. Seminaro tikslas - šviesti žmones psichologiniais klausimais, stiprinti pasitikėjimą savimi, bendradarbiavimą, vykdant savižudybių prevencija, mokyti individualiai teikti pagalbą rizikos grupių asmenims. Seminarą vedė Klaipėdos pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologai Jolanta Navickienė ir Mindaugas Radušis. Pagrindines jų mintis bei pamokymus pateikiu ir "Šilalės artojo" skaitytojams.

Ypač skaudu, kad žudosi jauni žmonės. Tai pirmiausia turėtų būti šeimos rūpestis. Ji privalo stengtis, jog neatsitiktų paties blogiausio. Šeima yra pagrindas, galintis sulaikyti žmogų nuo šio žingsnio arba priešingai - pastūmėti.

Paaugliai turi daug psichologinių problemų: suaugusiųjų dėmesio stoka, gyvenimas nepilnoje šeimoje, nesėkmės moksle, smurtas... Tėvai neretai savo vaikams gaili šilumos, švelnesnio žodžio, meilės. Jie patys juos atstumia, sakydami, kad neturi laiko arba pasikalbės vėliau... O tai kartais būna per vėlu...

Lietuvoje apie 80 procentų vaikų patiria vieni kitų patyčias, tuo tarpu Švedijoje - tik 15 proc. Tyčiojamasi žodžiais, veiksmais. Tuo siekiama įbauginti, paniekinti, įžeisti. Smurtą patyrę paaugliai jaučiasi nesaugūs, blogai mokosi arba išvis nenori lankyti mokyklos, pradeda išgėrinėti, vartoti narkotikus.

Vaikams labai svarbu nesijausti vienišiems. Tėvų buvimas šalia reiškia, jog jie yra vertinami, mylimi, todėl jaučiasi saugūs. Paaugliai nebijo grįžti į namus, nes žino, kad bet kuriuo atveju tėvai juos supras, kartu aptars iškilusią problemą, padės ją įveikti.
Jauni žmonės pasirenka mirtį, nes neįstengia įveikti nerimo, baimės, nesugeba prisitaikyti prie aplinkybių. Krizė gali ištikti kiekvieną, o jos įveikimas - tai mokėjimas išeiti iš tokios psichinės būsenos.

Artimo žmogaus netektis sujaukia likusiųjų gyvenimą, išmuša iš vėžių. Patiriamos atskiros psichinės būsenos fazės. Šoko fazė gali trukti nuo pusės valandos iki savaitės ar net mėnesio. Žmogumi tuo metu reikia pasirūpinti, jį prižiūrėti, globoti. Nerimo fazėje nesuvokiama įvykusio fakto, netikima tuo, kas atsitiko. Pykčio ir kaltės fazėje žmogui yra būtina išlieti savo pyktį, tariamą kaltę, todėl negalimajam trukdyti. Liūdesio ir depresijos fazėje reikia leisti susitaikyti su artimo žmogaus mirtimi, netrukdyti jam apie tai kalbėti, liūdėti, verkti. Po kurio laiko ateina susitaikymo su nauju gyvenimu fazė: grįžta gyvybinės jėgos, pamažu vėl imama viskuo domėtis.

Savižudybės grėsmė, esant depresijai, pasireiškia pakitusiu elgesiu, kalba. Tai tęsiasi tam tikrą laiką, todėl svarbu pastebėti jai būdingus ženklus. Žmogus atrodo apimtas nevilties, bejėgiškumo, pesimizmo, būna dirglus; pradeda girtauti ar vartoti narkotikus; nebesirūpina anksčiau jį dominusiais dalykais, apsileidžia, atrodo viskam abejingas; grąžina skolas, dovanas, parašo testamentą, kalba, tarsi norėdamas atsisveikinti; perdėtai domisi mirties ir savižudybės temomis; kalba, kad "visiems bus geriau be manęs", "niekas nebeturi reikšmės", "viskas yra beprasmiška", "noriu viską pabaigti, užmigti ir niekada nebepabusti", mini net konkretų savižudybės laiką ir vietą.

Kaip padėti tokiam žmogui? Pirmiausia - parodykime, jog nuoširdžiai juo rūpinamės, paskatinkime išsikalbėti. Neskubėkime vertinti bei patarinėti. Dažnai žmogui svarbiau yra suvokti savo jausmus negu tuoj pat išgirsti, ką reikia daryti. Parodykime, kad suprantame jį ir rimtai žiūrime į jo problemas. Nesiimkime atsakomybės už jo veiksmus. Nors ir trokštame padėti, tačiau ne viską galime už jį nuspręsti. Niekada nežadėkime laikyti paslaptyje ketinimo žudytis!
Dauguma bandžiusiųjų kelti prieš save ranką išgyvena prieštaringus jausmus -jie tuo metu ir nori, ir nebenori gyventi. Kai paauglys susiduria su gyvenimo realybe, kuriai jis yra nepasiruošęs, jam pasidaro baisu. Jis trokšta atkeršyti tėvams už tai, jog jo pasaulis nėra toks, kokį jis įsivaizdavo. Vaikas kaltina save dėl daug ko: kad tėvai išsiskyrė, kad susirgo mama, kad jis yra blogas... Tai - rimtas pagalbos šauksmas. Besižudantieji nori ne mirti, o pirmiausia pabėgti nuo savo skausmo. Todėl vien nuoširdžios žmogiškos paramos čia gali neužtekti - būtina pasitelkti psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus.

Kur kreiptis psichologinės pagalbos?

Respublikinėje universitetinėje ligoninėje veikia Vaiko raidos centras. Atvykstant reikia gydytojo (psichiatro, pediatro, bendrosios praktikos ar kt.) siuntimo (informacija ir registracija tel. Vilniuje (8-5) 2-75-75-64); Klaipėdos vaikų linija (nemokamas tel. (8-800) 0-00-11, darbo dienomis, 14-20 val.); Klaipėdos mokyklų pedagoginė psichologinė tarnyba (Debreceno g. 41-1, tel. (8-46) 34-22-53); Pedagoginis psichologinis centras (Smiltelės g. 22, Klaipėda, tel.: (8-46) 36-58-60, (8-46) 27-44-39); Psichikos sveikatos centras: pagalba vaikams ir paaugliams - tel. (8-46) 34-09-44, pagalba suaugusiesiems - tel. (8-46) 41-00-27.

Lietuvos telefoninės pagalbos tarnybų asociacijos telefonų numeriai ir darbo laikas:
Jaunimo linija (budi savanoriai konsultantai), tel. (8-800) 2-88-88, I-V - 16-7 val., VI-VII -visą parą; Jaunimo linija (Šiauliai) (budi savanoriai konsultantai), tel. (8-415) 2-23-53, I-IV -16-21 val., V-VI - 16-6 val.; Vaikų linija (budi, savanoriai konsultantai), tel. (8-800) 1-11-11, I-VII- 11-21 val.; Pagalbos moterims linija (budi savanorės konsultantės), tel. (8-800) 6-63-66, I-V - 18-21 val.; Psichologinės pagalbos telefonas (budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai), tel. (8-800) 7-62-60, I-V - 16-20 val.; Psichologų konsultacija telefonu (budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai), tel. (8-800) 2-00-02, I-V - 13-20 val.; Paguodos telefonas (budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai konsultantai), tel. (8-443) 6-55-55, II-IV-VI - 19-22.30 val.; Vilties linija (budi savanoriai konsultantai), tel. (8-800) 1-70-00, I-V-14-23 val., V - nuo 23 val. iki VI 23 val.; Moksleivių linija (budi savanoriai konsultantai), tel. (8-800) 2-33-00; Paguodos telefonas (budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai), tel. (8-800) 6-07-00, I-VII - 20-6 val. (Telefonais (8-800) x-xx-xx galima skambinti nemokamai iš visos Lietuvos).

Institucijos, teikiančios socialinę pagalbą Šilalės rajone:

Šilalės darbo birža (S.Dariaus ir S.Girėno g. 6, Šilalė, teL 7-40-79, direktorė I.Kasputytė); Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius (J.Basanavičiaus g. 2/1, Šilalė, tel. 7-61-24, vedėja D.Račkauskienė); Šilalės rajono pataisos inspekcija (Dvaro g. 7-2, Šilalė, tel. 5-10-03, vyresnysis inspektorius D.Rocevičius); Moters užimtumo ir informacijos centras (S.Dariaus ir S.Girėno g. 41a, Šilalė, tel. 7-44-27, direktorė A.Rimkuvienė); Anoniminių alkoholikų bendruomenė "Užuovėja" (Laukuvos kultūros namai, Šilalės r., renkamasi pirmadieniais ir ketvirtadieniais, 20 val., tel. 4-44-34, darbo dienomis, iki 13 val.).
Būkime dėmesingi, jautresni vienas kitam. Gerumas - tai šiltų santykių paslaptis, sauganti kiekvieno mūsų sveikatą.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt