Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Senesnė informacija
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Patyčių paplitimas

2002m. Pasaulinės sveikatos organizacijos atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis patyčių paplitimas 35 skirtingose šalyse varijuoja nuo 1 iki 50 proc. (toks skaičius yra vaikų, patiriančių patyčias bent du kartus per mėnesį). Patyčių paplitimas skiriasi priklausomai nuo apklausiamų vaikų amžiaus ir lyties. Šio tyrimo duomenimis mažiausiai 13m. amžiaus vaikų, patiriančių patyčias yra Čekijoje, Švedijoje, Slovėnijoje; daugiausiai – Lietuvoje, Portugalijoje, Latvijoje. Mažiausiai 13m. amžiaus vaikų, besityčiojančių iš kitų, yra Švedijoje, Čekijoje ir Maltoje; daugiausiai – Lietuvoje. Austrijoje, Latvijoje. Kaip matome, skirtumai tarp šių šalių yra dideli, ir Lietuvoje yra daugiausiai tiek vaikų, patiriančių patyčias, tiek besityčiojančių iš kitų.

Pav. - 11 metų vaikai patyrę patyčias bent kartą per pastaruosius 2 mėnesius (%)

Pav. - 13 metų vaikai patyrę patyčias bent kartą per pastaruosius 2 mėnesius (%)

Pav. - 15 metų vaikai patyrę patyčias bent kartą per pastaruosius 2 mėnesius (%)

Pav. - 11 metų vaikai, per pastaruosius 2 mėnesius bent kartą tyčiojęsi iš kitų mokinių (%)

Pav. - 13 metų vaikai, per pastaruosius 2 mėnesius bent kartą tyčiojęsi iš kitų mokinių (%)

Pav. - 15 metų vaikai, per pastaruosius 2 mėnesius bent kartą tyčiojęsi iš kitų mokinių (%)

Kartais yra abejojama šio tyrimo rezultatais ir nenorima tikėti, kad Lietuvoje patyčių paplitimas yra toks didelis, tačiau panašų patyčių dažnumą nustato ir kiti tyrimai. 2003m. buvo daryti bent du tyrimai – tyčiojimosi dažnumas ketvirtų, penktų ir devintų klasių moksleivių tarpe buvo tirtas Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus ir Alytaus mokyklose. Šių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad bendraamžių tyčiojimąsi bent kartą yra patyrę maždaug 2/3 moksleivių (70%). Kas ketvirtas moksleivis (nuo 23% iki 27%) per pastaruosius 2-3mėn. patyrė dažną bendraamžių priekabiavimą – ne rečiau kaip kartą per savaitę. Klausiami apie tai, ar patys tyčiojasi iš kitų moksleivių, apie 60% tyrime dalyvavusių vaikų prisipažino, kad bent retkarčiais tyčiojasi iš savo bendraamžių, o apie 17% moksleivių prisipažino, kad taip elgiasi dažnai – kartą per savaitę ar dažniau.

Patyčios vyksta tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių. Kai kuriuose tyrimuose nustatoma, kad berniukai daugiau tyčiojasi iš bendraamžių ir patiria patyčias nei mergaitės. Kiti tyrinėtojai negauna ryškių skirtumų tarp berniukų ir mergaičių. Skirtumai, tyrinėjant patyčių paplitimą tarp berniukų ir tarp mergaičių yra aptinkami tik labiausiai paplitusiose patyčių formose. Pastebėta, kad berniukams dažniau yra būdingos fizinių, tiesioginių patyčių formos: stumdymas, mušimas ir pan., o mergaitės dažniau linkusios taikyti ir dažniau kenčia nuo netiesioginių ir verbalinių patyčių – apkalbinėjimo, ignoravimo.

Kalbant apie patyčių paplitimą tarp skirtingo amžiaus vaikų, svarbu būtų paminėti, kad amžius, kuriame daugiausiai vaikai patiria patyčių – 11-12m. Taip pat yra aišku, kad patyčių aukomis dažniausiai tampa bendraamžiai ar jaunesni vaikai nei skriaudėjai. Be to pastebima tendencija, kad didėjant amžiui, daugiau vaikų tampa aktyviais skriaudėjais. D.Valickaitės atliktame tyrime pastebėta, kad penktos klasės moksleiviai dažniau nei devintokai kenčia nuo kitų moksleivių tyčiojimosi. Tyrimo duomenimis dažną tyčiojimąsi patiria 26.6% penktokų ir 19.4% devintokų. Tuo tarpu devintokai beveik 3 kartus dažniau patys kabinėjasi prie kitų moksleivių – 24.4% devintokų ir 9.3% penktokų dažnai tyčiojasi iš kitų vaikų (bent kartą per savaitę).

Besityčiojantys iš kitų ir patiriantys patyčias vaikai nėra visiškai atskiros grupės – jos stipriai persidengia – didelė dalis vaikų tiek patiria patyčias, tiek patys tyčiojasi iš kitų. Susidaro įspūdis, kad yra susiformavusi tam tikra patyčių kultūra. Paradoksalu, bet tai, kas yra akivaizdžiai nenormalu Švedijoje, yra tapę bendravimo norma Lietuvoje. Jeigu Švedijoje sunkiau būtų surasti vaiką, kuris patyrė patyčias, tai Lietuvoje reikėtų pasistengti surasti vaiką, kuris patyčių nepatyrė.

Visuomenės sveikatos srityje jeigu 100 iš 10 000 žmonių (tai sudaro 1 proc.) suserga tam tikra liga, gali būti skelbiama epidemija ir imtasi ypatingai skubių veiksmų jai įveikti. Skandinavijos šalys jau seniai yra įvardiję patyčių reiškinį kaip itin rimtą problemą ir pradėję taikyti įvairias prevencines programas, siekdami sumažinti patyčių mastą. Pavyzdžiui, Norvegijos karalius ir Ministras pirmininkas savo naujametinėje kalboje įvardina patyčias, kaip vieną aktualiausių problemų ir įsipareigoja šią problemą spręsti aukščiausiu lygiu. Matydami milžinišką patyčių paplitimą Lietuvoje, pastebime, kad jis 70 kartų viršija epidemijos slenkstį. Analizuojant valstybės politiką, akivaizdžiai matosi, kad patyčių problema nesulaukia adekvataus dėmesio. Epidemija yra paskelbta narkomanijos problemai, suaugusiųjų smurtavimui prieš vaikus, tačiau agresyvus kasdieninis elgesys tarp vaikų ir paauglių beveik nėra sprendžiamas.

Patyčios yra pasiekusios tokį mastą, kad galima pradėti kalbėti apie įsigalėjusią patyčių kultūrą.

Šalys, kurios jau daug metų vykdo patyčių prevencines programas, turi sukaupusios daug patirties ir turi įrodymų, kad šios programos yra efektyvios. Skirtingų autorių duomenimis patyčių prevencinių programų efektyvumas svyruoja nuo 20 iki 80 proc. Deja, nei viena iš šių programų nėra sistemingai taikoma Lietuvoje.

Atrodo, kad kitą žeminantis elgesys yra tapęs norma ne tik vaikams, bet ir nėra suvokiamas kaip problema visoje visuomenėje.

 

 

Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt