Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
     Geros praktikos rekomendacijos
     Priekabiavimas
     Ką mums pasakoja vaikai?
     Patyčių prevencija mokyklose
     Kuriame mokyklą be patyčių
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Prievarta prieš vaikus

   Santykiai šeimoje    Santykiai su bendraamžiais    Sunkumai mokykloje    Prievarta prieš vaikus    Apie rūkymą, alkoholį ir kitus narkotikus    Apie netektis    Mintys apie savižudybę    

"Aš jau keletą dienų neinu į mokyklą, nes nenoriu, kad vaikai pamatytų mėlynes ant mano rankų. Jie klaus, kas atsitiko, o aš negaliu niekam pasakoti, kas man yra iš tikrųjų…"

Papasakoti apie patirtą prievartą vaikams yra labai sunku ir jiems reikia nemažai drąsos.

Viena dažniausių vaikų minimų prievartos formų – fizinė prievarta, fizinės bausmės, patiriamos šeimoje. Tėvai taiko bausmes dėl to, kad vaikai gavo prastą pažymį, kažko nepadarė namuose, arba muša be priežasties, tiesiog todėl, kad vaikas tuo metu pasitaikė po ranka arba dėl to, kad tėvui ar motinai tuo metu labai prasta nuotaika dėl nesėkmių darbe ar kur nors kitur.

Dvylikametis Vaidas, paskambinęs į Vaikų liniją konsultantui sako, kad daugiau nebenori gyventi. Vaikas jaučiasi labai nelaimingas, nes abu tėvai geria, tėtis muša mamą, dažnai kliūna jam ir jo sesutei. Šiandien tėtis ir vėl grįžo išgėręs ir prilupo su diržu Vaidą už tai, kad jis mokykloje gavo matematikos penketą.

Vaikams gali kilti įvairių jausmų, minčių dėl patiriamos prievartos. Tie jausmai gali būti nukreipti į save patį – neapykanta sau ir pyktis, kad negali pasipriešinti prievartai, bejėgiškumas, gailestis. Vaiko jausmai gali būti susiję ir su aplinkiniu pasauliu bei artimiausia vaiko aplinka – nepasitikėjimas aplinkiniais, neapykanta jiems už tai, kad jie nieko nemato, nepastebi, kad nieko nedaro. Dar kiti jausmai yra susiję su prievartaujančiu suaugusiuoju. Kartais vaikai jaučia ambivalentiškus jausmus asmenims, iš kurių jie patiria prievartą – ypatingai, kai prievartaujantis asmuo yra artimas žmogus: jie ir myli prievartaujantį asmenį, ir nekenčia, pyksta ant jo.

"Aš nekenčiu savo tėvo už tai, kad jis toks! Kad geria, kad muša mane ir mamą… Bet aš žinau, kad negalima taip sakyti – aš myliu tėtį ir kartais jis būna geras, kol ir vėl neprisigeria… Aš taip negerai jaučiuosi dėl tokių savo jausmų."

Prievartą patyrę ar nuolatos ją patiriantys vaikai jaučiasi nesaugūs, išgyvena baimę, jiems sunku pasitikėti kitais žmonėmis. Prievarta, kurią vaikai išgyvena ar išgyveno, dažnai būna neprognozuojama – vaikai neretai nesupranta už ką yra baudžiami, todėl ne visada gali numatyti, kokioje situacijoje bus mušami, baudžiami ar prievartaujami – dėl to jie gali beveik visą laiką jaustis nesaugūs. Toks nuolatinis nesaugumas ir baimės išgyvenimas verčia vaikus nepasitikėti kitais.

13 metų Dalia ilgai tylėjo prieš pradėdama kalbėti su Vaikų linijos konsultantu, o pokalbį pradeda nuo to, kad nežino, ar gerai daro, kad čia paskambino. Pamažu įsidrąsinusi mergaitė papasakoja, kad tėvas girtas prie jos kabinėjasi: lenda, verčia gulti į lovą, muša, jei neklauso. Nesikabinėja jei būna mama namie, bet mergaitė mamai nėra nieko pasakojusi – tėvas yra ją prigąsdinęs, kad užmuš, jei kam nors pasakys.

Vaikai ne visada supranta, kad tai, kaip su jais elgiasi tėvai yra prievarta. Juolab, kad ir vaikų tėvai tam tikras prievartos formas laiko visiškai normaliomis ir toleruotinomis auklėjimo priemonėmis. Apie šeimoje taikomas bausmes paskambinę vaikai kartais kalba kaip apie visiškai normalų dalyką, nors ir skaudinantį juos:

"Mama man sako, kad aš nusipelnau būti nubausta, nes kartais būnu labai bloga mergaitė. Ji sako, kad tai tėvų pareiga taip auklėti vaikus. Bet man vis tiek labai skauda, kai ji mane muša…"

Tuo tarpu seksualinės prievartos atveju vaikai ne visada gali suprasti, kas su jais yra daroma ir kad tai yra prievarta dėl to, kad tėvai vaikams sako, kad "visi tėvai taip elgiasi su savo vaikais",  kad "tai tiesiog žaidimas, kurį labai smagu žaisti", ir kartu prigrasina niekam apie tai nepasakoti, nes "apie tokius dalykus negalima niekam pasakoti". Vaikai nedrįsta pasakoti apie tokią patirtį, nes bijo pasekmių – bausmių, mušimo ar pan.

Aštuonmetė Virginija, paskambinusi į Vaikų liniją, pirmiausiai pasiklausia konsultantės, ar gali jai patikėti didelę paslaptį. Paskui papasakoja, kad tėvelis kai ką su ja daro ir jai tai labai nepatinka, bet tėvelis sako, kad taip visi tėveliai elgiasi ir kad taip turi būti. Paprašyta papasakoti tiksliau, pasakoja, kad tėvelis ją guldo į lovą, liečia, kiša pirštus ir "dar kai ką" jai tarp kojyčių. Jai skauda ir ji nori, kad tai kuo greičiau baigtųsi.

Kartais vaikai patiria ne tokią akivaizdžią prievartą, o subtilesnę prievartos formą – nepriežiūrą:

"Mano abu tėvai nuolat geria. Dažnai mūsų namuose nėra jokio maisto, o mane vieną palieka žiūrėti jaunesnių broliukų ir sesučių… Kai ilgesnį laiką mes neturime ko valgyti, aš einu į gatvę ir prašau pinigų"

Tėvai jais nesirūpina, jie neturi ko valgyti, nes "tėveliai jau trečią dieną negrįžta namo", neturi kuo apsirengti. Toks tėvų nesirūpinimas vaikais yra ne mažiau sunki ir traumuojanti patirtis nei fizinė ir seksualinė prievarta – vaikai jaučiasi nemylimi, atstumti, be to yra nepasirūpinama jų pagrindiniais poreikiais – kad būtų pavalgę, sotūs, apsirengę. Užuot džiaugęsi vaikyste, žaidę su draugais, tokie vaikai turi kiekvieną dieną rūpintis, ar turės ką valgyti, ką apsirengti. Tokie vaikai yra ne tik nelaimingi, liūdni, jaučiasi nemylimi, jiems taip pat yra didesnė rizika papulti į potencialių nusikaltėlių rizikos grupę – ieškodami būdų, kaip pragyventi, prasimaitinti, vaikai gali sugalvoti ką nors apiplėšti, pavogti ar pan.

   Santykiai šeimoje    Santykiai su bendraamžiais    Sunkumai mokykloje    Prievarta prieš vaikus    Apie rūkymą, alkoholį ir kitus narkotikus    Apie netektis    Mintys apie savižudybę    


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt