Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Už blogus santykius su tėvais, Klaipėda/Sveikatos ritmas, p. 7

Autorius: GIEDRĖ BALČIŪTĖ, data: 2005 02 24

Tiražas: 18277; Rubrika: Šeima

Praėjusiais metais gerokai padaugėjo skambučių į Klaipėdos vaikų ir jaunimo linijas. Pagalbos telefonu ieškantys vaikai ir paaugliai dažniausiai skundžiasi nelaiminga meile, nesusikalbėjimu su tėvais ir nesusiklosčiusiais santykiais su bendraamžiais. Kartais anapus ragelio budintiems psichologams išsakomos ir dėl šių problemų kylančios mintys apie savižudybę.

"Vyrai neverkia"

Dažniausiai apie nesėkmes prie vaikų ir jaunimo linijų telefonų budintiems psichologams ryžtasi išsakyti mergaitės. Klaipėdos "Jaunimo linijos" koordinatorė Indrė Gaudiešiūtė pastebėjo, kad vaikinai dažniau į psichologinę pagalbą telefonu teikiančias tarnybas paskambina iš smalsumo, norėdami sužinoti, kuo šios tarnybos užsiima, taip pat paišdykauti.

Problemomis vaikinai su psichologais ryžtasi pasidalinti kur kas rečiau. "Galbūt nesiskundžia dėl vyraujančios nuostatos, kad "vyrai neverkia". Dabar padėtis pradėjo keistis ir vis daugiau vaikinų ryžtasi mūsų psichologams išsakyti savo problemas. Pernai į "Jaunimo liniją" skambino tik dešimčia procentų mažiau vaikinų nei merginų", - sakė I.Gaudiešiūtė.

Problemos panašios

Į "Jaunimo liniją" dažniausiai skambina 18-25 metų jaunuoliai, taip pat kreipiasi ir 16-18 metų paaugliai. "Vaikų linijos" darbuotojai dažniausiai susilaukia skambučių iš 12-15 metų paauglių.
Daugiausiai skambučių būna darbo dienomis iki 22 valandos, tačiau didžiausių problemų turintys paaugliai paprastai skambina naktį. "Dieną, bendraujant ar ką nors dirbant, problemos truputį užsimiršta, o naktį, ypač kai nepavyksta užmigti, pradedama apie jas daugiau mąstyti", - mano "Jaunimo linijos" koordinatorė.

Visų amžiaus grupių paauglius kankina panašios problemos. Dažniausiai su psichologais norima pasikalbėti apie santykius su kitos lyties bendraamžiais. Antra opi problema - santykiai su tėvais ar globėjais. Paaugliai ypač dažnai skundžiasi, kad tėvai apriboja jų laisvę, per daug reikalauja arba per mažai skiria dėmesio, netgi psichologiškai arba fiziškai smurtauja. Dar viena problema - santykiai su bendraamžiais. Taip pat skundžiamasi prievarta ir patyčiomis.

Priežastys absurdiškos

Mintimis apie savižudybę vaikai ir paaugliai pasidalija gana retai.
"Dažniausiai apie savižudybę kalba mergaitės, tačiau nusižudo daugiau vaikinų. Jie netgi drastiškesnius savižudybės būdus pasirenka-bando kartis. Mergaitės dažniau mėgina nuodytis vaistais, tikėdamosi, kad jas, besižudančias, kas nors laiku aptiks ir išgelbės. Mintys apie savižudybę kyla dėl daug ko - nevykusių santykių su tėvais, meilės, nesėkmių mokykloje. Bet dažniausiai galutinai šitaip pasielgti apsisprendžiamą dėl kokios nors visiškai absurdiškos problemos, pavyzdžiui, dėl mylimo gyvūnėlio mirties", - sakė I.Gaudiešiūtė.

Padaugėjo besižalojančių

Skirtingai nei Lietuvoje, Švedijoje analogiškų pagalbos telefono linijų darbuotojai susirūpino, kad pernai labai padaugėjo paauglių, kurie paskambinę pasakoja, kad ketina nusižudyti ar kaip nors kitaip sau pakenkti. 2004 metais net 40 procentų padaugėjo merginų, kurios paskambinusios pagalbos telefonu pasakojo, kad žaloja save skutimosi peiliukais ir kitais įrankiais.

Dažniausiai švedų paaugliai taip elgiasi dėl šeimyninių konfliktų, taip pat dėl smurto ir seksualinės prievartos namuose. Pagal vaikų skambučius buvo nustatyta, kad apie 85 procentus švedų vaikų ir paauglių pasakojo namuose patiriantys vienokį ar kitokį smurtą. Net pusė iš jų prisipažino išgyvenę ir seksualinę prievartą.

Lietuvoje paaugliai šiek tiek dažniau nei konfliktais šeimoje skundžiasi nesėkmėmis dėl meilės. Jų bendraamžiai švedai dažniausiai pasakoja, kad nesutaria su tėvais. Pernai psichologams anonimiškai dėl konfliktų šeimoje skundėsi net 4000 Švedijos paauglių.

Maždaug trys tūkstančiai paauglių sakė kenčiantys dėl pažeminimo.
Skambinantieji pagalbos telefonu imigrantų šeimų vaikai klausė psichologų, kaip kovoti su kultūriniu šoku.

Skirtingos vertybės

Kodėl Švedijos paaugliai labiau skundžiasi nesusiklosčiusiais santykiais su tėvais, o Lietuvoje paaugliai dažniau kalba apie meilės problemas?

Tai gali sąlygoti skirtingos vaikams įskiepytos vertybės. Kai kurių psichologų nuomone, mūsų visuomenėje vyrauja "popkultas": reklamose, žurnaluose, laidose kalbama apie tai, kaip svarbu padaryti karjerą, turėti gražų kūną ir būti su patraukliu partneriu. Patarimai, kaip apžavėti priešingos lyties asmenį, dalijami netgi paaugliams skirtuose žurnaluose. Dabar Lietuvos paaugliai anksti susidomi meile ir seksualiniu gyvenimu. Siekis kažkam patikti tampa svarbesnis už santykius šeimoje. Turbūt mūsų paaugliai ieško meilės ir todėl, kad tikisi iš draugo ar draugės gauti tai, ko nesulaukia šeimoje: dėmesio ir švelnumo.

Švedijoje didžiausia vertybe dažniau vadinama šeima. Ten, skirtingai nei Lietuvoje, vaikai vėlyvu metu nesišlaisto gatvėmis, o didesnę laiko dalį praleidžia šeimoje. Gali būti, kad todėl ir kalbėdamiesi su psichologais švedų paaugliai dažniausiai akcentuoja problemas šeimoje.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt