Ateini ir nesinori išeiti… Parengiamųjų kursų dalyvių mintys

Galime prigalvoti aibę argumentų ir galbūt dar daugiau faktų, dėl ko verta lankyti parengiamuosius Vaikų linijos kursus, tapti konsultantu, būti juo ar ja. Tačiau ar verta tai daryti? Kas patikės, kad tai ne prasimanymas norint privilioti naujas "aukas" į tokį abejotiną laisvalaikio užsiėmimą - svetimų sunkumų priėmimą lyg savo. Tad nusprendėme įsidrąsinti ir paklausti, ką apie mokymąsi Vaikų linijos parengiamuosiuose kursuose mano tie, kas jau spėjo čia šiek tiek "apšilti" ir sutiko būti pakalbinti: Artūras, 19 m., studijuojantis Vilniaus universitete, Kristina, 20 m., Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė, ir Rūta, 23 m., Vilniaus pedagoginio universiteto studentė.

VTL: Kaip sužinojai apie Vaikų linijos parengiamuosius kursus, dėl ko atėjai čia?

A.: Apie psichologinę konsultaciją telefonu teikiančias tarnybas žinojau jau mokykloje, bet tada man tai neatrodė itin patikima. Vaikų linijos skelbimą - kvietimą į atranką pamačiau Vilniaus universiteto bendrabutyje, kai pradėjau mokytis medicinos. Tačiau susidomėjau Vaikų linija tik šiek tiek vėliau, kai pradėjau lankyti vaikų ir paauglių psichiatrijos - psichologijos būrelį.

K.: Seniai ieškojau panašios veiklos, o kartą, naršydama internete, aptikau "Draugo" puslapį ir jame - informaciją apie Vaikų liniją. Parašiau el. laišką, kad noriu prisidėti, ir dabar tikrai nemesčiau kursų, nes galų gale radau tai, ko noriu.

R.: Mažą mažą lapuką apie kvietimą prisidėti prie Vaikų linijos veiklos išvydau savo universitete. Seniai noriu padėti žmonėms ir padedu. Man tai malonu. Kaip yra smagu, kai kitas žmogus tampa nors šiek tiek laimingesnis.

VTL: Kas tave labiausiai nustebino, nudžiugino ar nuliūdino kursuose?

A.: Maloniai nustebino šiltas mūsų, naujokų, priėmimas. Atvirai galiu prisipažinti, kad nebuvo nė vienos akimirkos kada būčiau gailėjęsis atėjęs į šiuos kursus. Džiugu, kai su tavimi elgiasi kaip su lygiu. Vertinu žmones, atsakingai žvelgiančius į savo darbą, o kad tokie yra šių kursų supervizoriai galėčiau patvirtinti visu šimtu procentų. Ar nuliūdau? Hm… Nuliūsti tik tada, kai suvoki, jog yra situacijų, kuriose atsidūrusiems vaikams padėti yra labai sunku arba neįmanoma.

K.: Kursuose nudžiugino tai, kad reikia nuolatos reikšti savo nuomonę, kalbėti, diskutuoti - man kartais būna nedrąsu tai daryti. Taip pat patiko, kad bus susitikimai su psichologu, nes noriu mokytis pažinti save.

R.: Nustebino malonus bendravimas. Kartais jaučiu, kad mūsų mokymas vyksta lyg būtų žaidžiama su vaikais, nors, kita vertus, jaučiu ir didžiules pastangas, kurios dedamos, kad mes viską suprastume ir išmoktume. Manau, kad tai nėra laisvalaikio forma ir į šiuos kursus reikėtų žiūrėti kaip į rimtą darbą.

VTL: Kodėl nemestum šitų kursų?

A.: Svarbiausia priežastis, kodėl nemesčiau šitų kursų, yra tai, jog čia jaučiuosi plaukiojantis man skirtoje baloje. Tiesiog jaučiu, kad šie kursai padės tiek man pačiam labiau atsiskleisti, tiek padėti kitiems. Atėjęs į užsiėmimus, viduje visada prisipildau labai pozityvios energijos, kuri suteikia jėgų kovoti su nūdienos pabaisomis - t.y. įvairiomis kasdieninėmis problemomis.

K.: Kaip jau minėjau pirmajame atsakyme - šie kursai yra būtent tai, ko ilgą laiką norėjau. Netgi galėčiau pasakyti, kad tai yra pagrindinis mano užsiėmimas, ir tik po to seka studijos.

R.: Tiesiog ateini į kursus ir nesinori išeiti.

Ką man reiškia Vaikų linija?… Savanorių konsultantų mintys

Kartą Vaikų linijoje dirbančių ir jau nebedirbančių savanorių konsultantų užklausėme, kuo gi jiems reikšminga ir svarbi Vaikų linija. Ir štai kokių atsakymų sulaukėme…

Nors jau metus nedirbu linijoje, tačiau labai šiltai prisimenu tuos laikus. Kartais, kai namuose suskamba telefonas, užsimiršusi vos neatsiliepiu ,,vaikų linija, klausau". Dabar man ima atrodyti, kad iš lineikos galima išeiti fiziškai, bet ne dvasiškai. Gal tai psichologinė priklausomybė:) Tikiuosi, kad jūs pasirūpinsit, kad lineikoj viskas butų OK.

Man Vaikų linija suteikia galimybę susipažinti su vaikais tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų, bendraudami tarpusavyje, kartais kvailiodami ir darydami visokias nesąmones (kad ir išgalvodami nerealias situacijas ar klykdami į ragelį).

Kai padedu kažkam - jaučiuosi gerai, kai esu tarp įdomių žmonių - jaučiuosi gerai, kai esu tarp gerų-fainų žmonių, bendraminčių-bendraveiklių - jaučiuosi gerai, kai būnu ten, kur patinka, - jaučiuosi gerai, kai darau tai, kas savo noru, o ne per prievartą - jaučiuosi gerai, ....kai jaučiuosi gerai - jaučiuosi laiminga!! o kai jaučiuosi laiminga - jaučiuosi gerai!! man patinka būt laimingai ir jaustis gerai!!

Man Vaikų linija – kol kas prasmingiausias mano sugebėjimų panaudojimas.

Vaikų linija man reiškia džiaugsmą, kad esu kažkam reikalinga. Šypsenas, kurias sukelia nežabota, ribų neturinti vaikų fantazija. Smalsumą pažvelgti į pasaulį vaikų akimis, kitaip nei įprastai.

Pasakyti, kas man yra Vaikų linija, keliais žodžiais yra labai sunku, bet pabandysiu. Vaikų linija man yra vienas gražiausių mano gyvenimo tarpsnių. Čia pataikiau būdama beveik 16-os ir per kelis metus čia patyriau daugelį dalykų, kuriems patirti kitiems gal prireiks keliolikos metų: šaunios kompanijos šurmulį, tyčinių skambučiu žavesį, suicidinių skambučių šiurpulį ir beprotiškų idėjų virtimą realybe.

Man Vaikų linija reiškia gan nemažai: naujas pažintis su žmonėm iš socialinės sferos ar ja besidominčiais, įdomiai praleistą laiką budėjimų metu ar užklasinėje veikloje, įgytos patirties panaudojimą ir visų kitų smulkių dalykėlių, kurių nebus įmanoma išvardinti…

Dabar esu labai nutolusi nuo Vaikų linijos.  Tuo metu, kai buvau konsultantė,
jaučiausi, kad esu kažkam reikalinga, kad kažkam galiu padėti - su džiaugsmu ir jauduliu eidavau i VTL'ą. Aišku, to niekada nepamiršiu.