Kodėl apie tai reikia kalbėti?

Kai kurie vaikai ir paaugliai, jausdami didelį dvasinį skausmą, siekdami nusiraminti, užsimiršti, stipriai nekęsdami savęs ar dėl kitų priežasčių sekina ir žaloja savo kūną. Tai skausminga ir sunki problema. Save žalojantys žmonės dažnai laiko tai paslaptyje, jiems baisu kam nors apie tai papasakoti, nes bijo būti nesuprasti, pasmerkti ar apšaukti. Galimas daiktas, tuo metu jiems nepavyksta rasti kitokio nusiraminimo. Kaip ir rūkymas, alkoholio vartojimas, ar persivalgymas, taip ir savęs žalojimas, yra vienas iš kenksmingų veiksmų, kuriuo bandoma susidoroti su iškilusiais gyvenimiškais sunkumais, apmaldyti vidinį skausmą. Save žalojantys vaikai ir paaugliai nėra retas reiškinys.

Kas yra savęs žalojimas?

Savęs žalojimas yra tada, kai kažkas tyčia žaloja ar kenkia sau. Pavyzdžiui drasko, pjausto ar degina odą, rauna plaukus ar blakstienas, daužo save kokiu nors daiktu, įkvėpia ir įtraukia į plaučius nuodingų medžiagų, išgeria per didelę vaistų dozę, nuryja kokį nors daiktą.

Žalojimosi nereikėtų painioti su noru nusižudyti. Paprastai žmogus žalodamas save žino, kiek gali sau kenkti, kad liktų gyvas. Šiuo atveju nesistengiama pasitraukti iš gyvenimo, o siekiama sumažinti išgyvenamą kančią, kad toliau galima būtų gyventi. Vis dėlto 1-2 % besižalojančių žmonių miršta.

Kodėl jauni žmonės save žaloja?

Dažnai žmonės nežino, kodėl save žaloja ir to negali nusakyti žodžiais. Viena paauglė taip apibūdina šį jausmą: "Tai kažkas, ką turi padaryti, kad galėtum išgyventi". Gali atrodyti, kad savęs žalojimas padeda sumažinti skausmą ar įtampą,  arba tiesiog padeda nukreipti dėmesį nuo jo. "Save žalojau… nes tik norėjau, kad skausmas išnyktų". Tai sako mums, kad žmogui lengviau iškęsti fizinį skausmą, negu sunkius ir skaudžius vidinius išgyvenimus. "Aš nekenčiu to, ką sau darau. Man tai nepatinka, bet vis tiek taip darau. Sėkmingas ar nesėkmingas, bet tai yra mano būdas, kurį aš renkuosi norėdama spręsti sunkumus". Šis pasakojimas atspindi, kad jaunuolis gali tiesiog nebematyti kitokių problemos sprendimo būdų.

Save žaloti gali paskatinti koks nors skaudus ir traumuojantis įvykis, kuris įvyko praeityje arba neseniai. Tai toks įvykis, kuris griauna pasitikėjimą savo jėgomis. Tai gali būti:

• neplanuotas nėštumas
• patyčios mokykloje
• nesėkmingas bandymas pritapti prie bendraamžių
• tėvų skyrybos
• patirta emocinė, fizinė ar seksualinė prievarta
• artimųjų netektis (tėvų, brolių, seserų ar draugų)
• atskirtis nuo to, kas brangu ir mylima bei patekimas į globos įstaigą

Tam tikru periodu tokių įvykių žmogaus gyvenime gali būti ne vienas, tai iliustruotų toks pavyzdys: "Jutau didelę įtampą: mokykloje mane užgauliojo, gyvenau pas tėtį ir nesutariau su pamote. Retai susitikdavau su mama, o kai pagalvojau, kad dar turiu padaryti namų darbus prieš pamotei grįžtant, nes kitaip ji vėl mane užsipuls… viso to man buvo tiesiog per daug".

Vaikai ir paaugliai gali žaloti save dėl sunkiai pakeliamų jausmų, tokių kaip: skausmas, vienišumas, neapykanta sau, ar dėl to, kad jaučiasi taip, lyg nebegalėtų kontroliuoti savo gyvenimo. Žalojimasis pasirenkamas kaip būdas trumpam palengvinti išgyvenamą skausmą, trumpam pabėgti nuo sunkumų, sumažinti įtampą. Šis palengvėjimas yra apgaulingas, jis nepadeda išspręsti gyvenimiškų problemų ir ilgainiui žmogus jaučiasi vis blogiau ir blogiau.

Ar savęs žalojimas, tai siekimas atkreipti dėmesį į save?

Dažnai klaidingai suprantama, kad save žalodamas asmuo mėgina atkreipti į save dėmesį, siekia manipuliuoti kitais žmonėmis. Priešingai - save žalojantys žmonės dažniausiai gyvena jausdami gėdą bei baimę, kad kažkas gali sužinoti apie tai, ką jie daro sau. Tai be galo slapta problema. Randai ir žaizdos paprastai slepiami po ilgas rankoves turinčiais marškiniais ar kelnėmis.

Vienas paauglys sako: "Daugelis žmonių į tai žiūri kaip į pagalbos šauksmą, dažniausiai taip ir yra, bet aš nesakyčiau, kad tai dėmesio siekimas. Taip elgtis paskatina sunkumai, apie kuriuos negali pasikalbėti su kitais žmonėmis. Savęs žalojimas tai pabėgimas nuo sunkumų." 

Kaip reaguoti?

Pamatę kito žmogaus žaizdas, galite išsigąsti ir tai yra natūrali reakcija. Tačiau nereikėtų pulti jo kaltinti, kad elgiasi kvailai, blogai ar baisiai. Svarbu atminti, kad savęs žalojimas šiam žmogui gali būti vienintelis matomas būdas, kaip įveikti dvasinį skausmą. Todėl su šiuo žmogumi reikėtų kartu praleisti daugiau laiko, pamėginti suprasti, kaip jis jaučiasi, leisti išsipasakoti. Atminkite, kad apie tai kalbėti nebus lengva ir sunku tikėtis, jog savęs žalojimas, ilgą laiką buvęs slapta asmens priebėga, liausis išsyk. Vienas paauglys yra pasakęs "Jei viskas, ko jūs norite, yra tai, kad liaučiausi, tuomet aš nenoriu jūsų matyti". Šiai problemai išspręsti reikia atvirumo, laiko ir pasitikėjimo, labai prasminga ir svarbi, tiesiog būtina, yra psichologo, psichiatro ar gydytojo pagalba, asmens, kuriuo vaikas pasitikėtų, galėtų atskleisti savo vidinį skausmą, atrasti būdų, kaip kitaip su viskuo susitvarkyti.

Kodėl sunku prašyti pagalbos?

Yra daugybė priežasčių, kodėl jaunas žmogus nedrįsta kreiptis ir prašyti pagalbos:

• nežino kur kreiptis
• bijo, kad apie tai bus išplepėta (nebus užtikrintas jo pasakojimo slaptumas)
• per daug gėdijasi ir blogai apie save galvoja
• bijo, jog  tas, kuriam apie tai papasakos, pradės kaltinti ar supyks
• bijo, kad nebūtų išvadintas pamišėliu, savižudžiu
• draugų ar kitų artimų žmonių išdavystės gali apsunkinti pasitikėjimą kitais žmonėmis
• jausti nerimą, kad bus priverstinai gydomas

Svarbu

Jei Tu žaloji save ir nori apie tai pasikalbėti visuomet gali paskambinti nemokamu telefonu 8 800 11111 į Vaikų liniją. Mums gali paskambinti ir del savęs ir dėl savo draugo ar šeimos nario. Šis pagalbos telefonas – anoniminis, Tau nereikės prisistatyti, pasakyti kur gyveni Tu pats ar žmogus, dėl kurio skambini.

Parengė: Jolanta Steiblytė