Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Jei negirdi tėvai - skambinkite į pagalbos Linijas, Rinkos aikštė, p. 7

Autorius: Irmina VALANTONYTĖ, data: 2005 02 02

Tiražas: 5901; Rubrika: Nenurodyta

Du mūsų rajono paaugliai pernai pasirinko tragiškiausią išeit; iš susikaupusių problemų - savižudybe.

Liūdna ir be galo skaudi statistika rodo: Lietuvoje kasmet nusižudo apie 50 mokyklinio amžiaus vaikų. Dešimteriopai daugiau bando tai padaryti.

Savižudybių priežastys

Medikai, psichologai ir pedagogai pastebi, jog dažniausia savižudybių priežastis - patirtas smurtas ir prievarta šeimoje, mokykloje ar kitoje aplinkoje. Neišsprendžiama problema vaikui gali tapti ir egzaminų baimė, artimo žmogaus mirtis, tėvų skyrybos, galiausiai - nelaiminga meilė.

"Vaikas negali šių problemų išspręsti, nes susiklosčiusi situacija, menkas gyvenimiškas patyrimas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka apriboja jo pasirinkimą, - sako Kėdainių PSPC Pediatrijos skyriaus vedėja Jūratė Judickienė. - Kiekvienas bandymas ką nors daryti sukelia vis naujas problemas, o tuo pačiu vis mažesnį pasitikėjimą savimi, vis stipresnį bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą". Vaikas susiduria su aibe problemų ir neretai temato vieną išeitį - savižudybę.

Smurto banga nesiliauja

Psichologai pabrėžia, jog vaiką dvasiškai žaloja ne tik fizinis, bet ir emocinis smurtas bei prievarta. Teigiama, kad dėl tyčiojimosi ir priekabiavimo Lietuvoje pernai nusižudė net 41 moksleivis. Pasak Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos psichologės Ligitos Balandienės, vaikai, iš kurių tyčiojasi bendraamžiai, jaučiasi atstumti, todėl nenori eiti į mokyklą ir užsidaro savyje. Uždarumas gali peraugti į depresiją, o tokia būsena kartais priveda iki savižudybės.
Psichologai išskiria ir kitas smurto prieš vaikus formas: nepriežiūrą, fizinę bei seksualinę prievartą. Nepriežiūra - tai nesirūpinimas vaiku, smarkiai žalojantis jo sveikatą, stabdantis augimą ir vystymąsi. Šiai kategorijai priskirtini ne tik badu marinami, apleisti mažyliai, bet ir tie, kurių tėvai išvykę uždarbiauti į užsienį.

Fizinės prievartos vykdytojais laikomi ne tik asmenys, kurie tiesiogiai skriaudžia vaiką, bet ir tie, kurie žino apie smurtą, bet neužkerta tam kelio.

"Kalbant apie seksualinę prievartą, sunku patikėti, kad kam nors mažas, nesubrendęs asmuo gali sukelti nenugalimą potraukį, - apgailestauja Pediatrijos skyriaus vedėja J.Judickienė. - Deja, policijos suvestinės neleidžia abejoti, kad vaikai ir paaugliai yra seksualiai išnaudojami ir tvirkinami".

Prievarta sąlygoja prievartą

Smurtaudami prieš vaikus, suaugusieji tiesiog išlieja savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą. Jie taip siekia pakeisti vaiko elgesį, išreiškia savo globą, siekia artumo arba tiesiog kitaip nemoka išreikšti savo jausmų. Kartais tėvai griebiasi prievartos, turėdami gerų tikslų, tačiau net ir kilniausias tikslas nepateisina tokių priemonių. Smurtaudami suaugusieji patenkina tik savo egoistinius poreikius.

Prievarta vaikui sukelia neabejotinai skaudžias ir ilgalaikes pasekmes. Tokie vaikai užaugę turi sunkumų bendraudami, jiems labai sunku pajusti pasitikėjimą kitais žmonėmis, lieka nepasotintas jų globos ir artumo lūkestis. Dažnai tokie žmonės menkai suvokia savo vertę, jų vertybių sistema labai iškreipta, jie patys taip pat neretai naudoja prievartą.

Siūlo pagalbą

Pasak J.Judickienės, suaugusieji dažnai mąsto stereotipiškai: vaikystė - laimingiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Todėl jiems sunku patikėti, kad vaikas turi didelių problemų, dėl ko nors kenčia.

Psichologė L.Balandienė taip pat kenčiantys materialinį nepriteklių tėvai savo atžalas ir jų problemas neretai palieka likimo valiai.

"Vaikas ar paauglys pats vienas problemų neišspręs, tad jam privalome padėti visi - tėvai, mokytojai, psichologai", - įsitikinusi psichologė. Niekas neatstoja tėvų dėmesio ir paramos, todėl būtina domėtis, kaip vaikas jaučiasi. Jei jis užsidaręs, bandykite prakalbinti, aptarkite su vaiku, ką ir kaip toliau daryti. Labai svarbu kalbėtis ir tartis su mokytojais, psichologais.
Tokios pat nuomonės laikosi ir vaikų savijauta besirūpinantys Kėdainių medikai. "Labai svarbu, kad susidūręs su daugybe problemų, vaikas turėtų į ką atsiremti, pasidalinti savo skausmu ir liūdesiu, kad žinotų, jog ne tik mama ir tėtis, bet ir daugelis kitų žmonių pasirengę jam padėti", - mano pediatrė J.Judickienė.

Pagalbą gali suteikti "Jaunimo linijos" konsultantai nemokamu telefonu 8 800 28888. Taip pat kreipkitės į Vaikų liniją -kasdien galite skambinti nemokamu telefonu 8-800-11111.
Pagalbos adresai internete: Jaunimo psichologinės paramos centras www.jppc.lt/parama/il/index.php. informacinė - švietėjiška svetainė ir psichologinė pagalba internetu www.psichoterapija.ot.lt. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras www.psichoterapija.lt.

"Tegul kiekvienas vaikas žino, kad iškilus problemoms, jis suras palaikymą ir gaus vertingų patarimų ne tik iš artimųjų, bet ir internete bei nemokamais pagalbos telefonais, - linki J.Judickienė. -Tegul ši informacija visada bus po ranka ir vaikams, ir tėveliams".


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt