Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Senesnė informacija
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Tėvų vaidmuo

Tėvų vaidmuo yra labai svarbus dar prieš vaikui pradedant eiti į mokyklą. Jie turi tikrai sudėtingą užduotį – paruošti vaiką socialiniam gyvenimui už šeimos ribų. Visų suaugusiųjų rūpestis yra, kad vaikai jaustųsi fiziškai ir emociškai saugūs mokykloje. Vienas svarbiausių dalykų, ką gali padaryti tėvai – tai padėti vaikams įgauti tokius įgūdžius, kurie padėtų vaikams elgtis ir spręsti iškilusius sunkumus savarankiškai. Todėl labai svarbu, kad prieš eidamas į mokyklą vaikas būtų mokomas išreikšti savo jausmus, kontroliuoti elgesį.

Suaugę, besirūpinantys vaiku, gali padėti vaikams mokytis neagresyvaus elgesio:

  • parodydami gerų tarpusavio santykių pavyzdį;
  • patys demonstruodami tinkamus agresijos kontrolės būdus;
  • mokydami vaiką, kad kitą žmogų žeidžianti ar žalojanti agresija yra nepriimtina;
  • įvardindami, kokios yra agresijos pasekmės;
  • padėdami vaikui suprasti kitų jausmus;
  • mokindami rūpintis kitais.

Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, tėvai įgauna dar vieną svarbią funkciją – jie turi bendradarbiauti su mokyklos darbuotojais, siekdami užtikrinti vaiko saugumą, gerus mokymosi rezultatus. Mokyklos uždavinys – įtraukti tėvus ne tik į vaiko mokymosi proceso stebėjimą, bet ir į prevencines veiklas, padedančias užtikrinti vaiko gerovę mokykloje. Taigi tėvų įsitraukimas į patyčių prevenciją yra labai svarbus – kartais tai gali nulemti prevencinės veiklos sėkmę. Paprastai tėvai linkę palaikyti priekabiavimo prevencines idėjas, ypač tokias, kurios padeda jų vaikams jaustis saugesniems mokykloje. Tačiau neretai būna, kad ir tarp tėvų yra paplitusios klaidingos nuostatos, kad tėvai mano, jog iš patyčių yra išaugama, kad vaikas turi pats kovoti su skriaudėjais, vietoj to, kad kreiptųsi pagalbos, kad skųstis nedera. Šias nuostatas svarbu keisti, siekiant efektyviai vykdyti patyčių prevenciją.

Efektyviai patyčių prevencijai yra labai svarbus tėvų įsitraukimas ir dėl to, kad patiems vaikams yra labai sunku ar net neįmanoma sumažinti patyčių. Tėvai gali atlikti svarbų vaidmenį, informuodami mokyklą apie vykstančias patyčias. Tačiau svarbu to nedaryti skubotai, neapgalvotai ar nepasitarus su vaiku – antraip tėvų įsikišimas iš tikrųjų gali pabloginti situaciją.

Neretai vaikai vengia pasakoti apie patyčias ne tik mokyklos darbuotojams, bet ir tėvams ar kitiems šeimos nariams. Vaikai nepasakoja apie tai, nes galvoja, kad:

  • tėvų įsikišimas gali pabloginti situaciją;
  • tėvai negali padėti;
  • bijo, kad gali sulaukti skriaudėjų keršto;
  • situacija nėra tokia rimta, kad reikėtų suaugusiųjų įsikišimo;
  • jie patys privalo susitvarkyti su šia problema;
  • tėvai nereaguos rimtai į tai.

Vaikai gali vengti pasakoti apie patyčias ir todėl, kad bijo būti pavadinti skundikais. Šią nuostatą būtina keisti. Labai svarbu parodyti vaikams, kad kreipimasis pagalbos yra teigiamas dalykas, kad pasakodami apie patyčias jie didins ir savo ir kitų mokinių saugumą. Šioje vietoje tėvų vaidmuo, paskatinant vaikus pasakoti apie patyčias, taip pat yra labai reikšmingas.

Kodėl vaikams sunku papasakoti apie patyčias?

Dažniausios vaikų įvardijamos priežastys:

  • baisu, kad skriaudėjai kerštaus – 42
  • nenoriu būti skundiku – 41
  • nenoriu jaudinti tėvų – 34
  • gėda, kad pats negaliu apsiginti – 31
  • baimė prarasti draugus – 29
  • sunku įrodyti priekabiavimą, todėl neverta sakyti – 29
  • bijau tėvų reakcijos – 25
  • jaučiuosi pasimetęs ir sutrikęs – 25
  • aš negaliu pakeisti situacijos – 24

Kokiam vaidmenyje bebūtų vaikas – skriaudėjo, nukentėjusiojo ar stebėtojo – pagrindinė tėvų funkcija, sprendžiant patyčių situaciją – tai tinkamų mokyklos darbuotojų informavimas. Galima kreiptis į mokytoją, jei patyčios vyksta to mokytojo klasėje, pvz. kreiptis į kūno kultūros mokytoją, jei tai vyksta sporto salėje ar persirengimo kambariuose. Galima kreiptis į direktorių, jei tai vyksta drabužinėje, koridoriuose, popamokinių užsiėmimų metu, pakeliui į ar iš mokyklos arba jei problema yra nesiliaujanti klasėje. Galima kreiptis į aukštesnio lygio valdžios institucijas, prižiūrinčias mokyklas, pvz. švietimo skyrius, jei mokykla nereaguoja į patyčias tarp vaikų.

Tėvai gali padėti kurti saugias mokyklas!

  • Aptarkite mokyklos disciplinos tvarką su savo vaiku. Parodykite, kad gerbiate taisykles ir padėkite savo vaikui suprasti, kodėl jos yra būtent tokios.
  • Įtraukite savo vaiką į tinkamo elgesio namie taisyklių kūrimą.
  • Kalbėkite su savo vaiku apie prievartą, kurią jis mato per televiziją, video žaidimuose ir galbūt kaimynystėje.
  • Padėkite savo vaikui pamatyti prievartos padarinius.
  • Išmokykite savo vaiką spręsti problemas.
  • Padėkite savo vaikui rasti būdų, kaip galima išreikšti pyktį nežeidžiant kitų žmonių nei žodžiais, nei fiziškai.
  • Pastebėkite bet kokį jūsų vaiko elgesį, keliantį nerimą.
  • Būkite atviras bendravimui.
  • Išklausykite savo vaiką, jei jis dalinasi susirūpinimu savo draugais.
  • Būkite įsitraukęs į savo vaiko mokyklos gyvenimą padėdami atlikti namų darbus ar juos tikrindami, kalbėdami su jo mokytojais ir  lankydami susirinkimus.
  • Paskatinkite jūsų mokyklą vaikams suteikti ikipamokinį ir popamokinį užimtumą.
  • Pasisiūlykite dirbti su mokyklinėmis grupelėmis, besirūpinančiomis smurto problema.

Kartais tėvai vengia kreiptis į mokyklos darbuotojus dėl vaiko sunkumų. Neretai patyčių prevencinės veiklos tėvus įtraukia tuomet, kai patyčios jau yra įvykusios. Pavyzdžiui, skriaudėjo tėvai yra kviečiami pasikalbėti po incidento. Tokie pokalbiai būna sunkūs ir ne visada produktyvūs, nes tėvai į pokalbius ateina nusiteikę būti "pabarti" ar pasijausti netikusiais tėvais dėl to, kad nesusitvarko su savo vaiku. Rekomenduojama tėvus į prevencines veiklas įtraukti kuo anksčiau, kol dar nėra incidentų – tada tėvai į pokalbį su mokyklos darbuotojais eis tikėdamiesi pasitarti, o ne būti išbarti už netinkamą vaiko elgesį. Tinkami būdai įtraukti tėvus į patyčių prevencijos veiklas – tai tėvų informavimas apie patyčias, jų pasekmes susitikimų ir susirinkimų metu, o taip pat plakatais ir lankstinukais; rekomendacijų tėvams teikimas (pvz., neduoti vaikams daug pinigų ir brangių daiktų į mokyklą).

 

 


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt