Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Į draugo kuprinę - klijų čiurkšlė, Klaipėda, p. 1

Į draugo kuprinę - klijų čiurkšlė, Klaipėda, p. 1

Autorius: Audronė GLIOŽERIENĖ, data: 2004 02 20
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Mokyklose

Vaikų smurtas miesto mokyklose tapo įsisenėjusia liga

Mokykla nėra saugi vieta vaikams. Jie vienas kitą luošina ne vien žodžiais, bet ir kumščiais bei kojų spyriais. Klaipėdos pedagogai ir psichologai pripažįsta, jog tyčiojimasis tarp moksleivių - kasdienis reiškinys.

Vadino nigeriu

Specialistai teigia, jog mūsų visuomenėje trūksta tolerancijos kitokiai išvaizdai ar socialinei padėčiai. Vaikų liežuviai - itin negailestingi. Tamsaus gymio naujokui klasėje kaip mat prilips "čiurkos" ar "nigerio" pravardė. Apkūni mergaitė bus vadinama "spurga", o neturtingos daugiavaikės šeimos atžala - "bomžu".

Pravardžiavimas - viena iš švelnesnių tyčiojimosi mokyklose formų. Jis tiek įprastas, kad laikomas kone tradicija: pravardę būtina turėti ir vaikui, ir mokytojui.

Spardė į sėdmenis

Skaudžiau nei pravardės žeidžia apkalbos, erzinimas, kitos tyčiojimosi formos. Vienas švelnios, meniškos natūros berniukas ilgai vadavosi iš depresijos po to, kai pertraukos metu visas koridorius plyšo juokais, pirštais rodydamas į prilipintą ant jo nugaros raštelį "Aš esu žydras".

Nepritapusiam klasėje vaikui piktybiškai sudraskomi sąsiuviniai, niokojami kiti daiktai. Pavyzdžiui, per fizinio lavinimo pamoką priliejama klijų į persirengimo kambaryje paliktą kuprinę.

Iš kaimo į Klaipėdą atsikėlusį tarmiškai šnekantį berniuką klasės vyrukai ne vien engė, pravardžiavo "žemaika". Pagrasinusį pasiskųsti auklėtojai vaiką bendraklasiai žiauriai nubaudė: tualete vienas po kito spardė į parklupdyto berniuko sėdmenis.

Šių dienų mitas

Čia pateiktos mokyklose patirtos vaikų nuoskaudos - tikros. Apie jas pasipasakoję žmonės primygtinai prašė nepublikuoti vardų ir pavardžių. Gal smurtas mokyklose todėl ir gyvas, kad jam talkina viešumo baimė? O gal dėl to kalta įprasta Lietuvos mokyklose pedagogų sudėtis, kur vyrauja moterys? Jei tarp pedagogų būtų daugiau vyrų, gal vaikams būtų iš ko pasimokyti tikrojo vyriškumo?

Psichologo Roberto Povilaičio nuomone, didžiausia bėda yra ne viešumo baimė ar moteriškas mokytojų kolektyvas. Jis yra visoje šalyje veikiančios nemokamos psichologinės pagalbos telefono "Vaikų linija" vadovas. "Pernai iš Klaipėdos bei kitų šalies miestų ir rajonų sulaukėme per 21 tūkst. skambučių. Dažniausiai vaikai guodžiasi būtent dėl bendravimo su bendraamžiais problemų", - teigė psichologas.

Bijo pasiskųsti

"Tik niekam nesakyk!" - maldauja vaikai tėvų, kuriems pasipasakoja, kaip iš jo tyčiojamasi mokykloje. Vaikas dreba, kad prilips dar viena - skundiko pravardė. Taip pat bijo bendraamžių keršto. Niekam nebe naujiena, kad į ligoninę atvežami ne visada dėl nelaimingų atsitikimų smegenų sukrėtimus mokyklose ar šalia jų patyrę vaikai.

Pasijutę bejėgiai, tėvai prašo, kad jų vaikas būtų perkeltas į kitą klasę ar net į kitą mokyklą. Pernai Panevėžio, Vilniaus ir Alytaus mokyklose atlikti tyrimai parodė, kad beveik 60 proc. penktokų neprašė niekieno pagalbos, kai iš jų buvo tyčiojamasi.

Kasdienis reiškinys

Šią savaitę Klaipėdos pedagogams buvo pristatyti tarptautinio tyrimo duomenys. Jie - pribloškiantys. Konstatuota, kad iš 28 tyrime dalyvavusių pasaulio valstybių Lietuvos moksleiviai savo mokyklose patyrė daugiausiai patyčių. Mažiausiai nuo bendraamžių kentėjo Švedijos, Slovakijos ir Airijos vaikai, daugiausia - Grenlandijos, Latvijos ir Lietuvos moksleiviai.

Pernai Vilniaus, Alytaus ir Panevėžio mokyklose atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 70 proc. IV, V ir IX klasių moksleivių nukentėjo bent vieną kartą, o kas ketvirtą moksleivį bendraamžių patyčios žeidė kas savaitę.

Šią savaitę vykusiame Vaiko raidos centro bei psichologinės pagalbos telefono "Vaikų linija" organizuotame seminare Klaipėdos pedagogai bei psichologai pripažino, jog tyčiojimasis mokyklose - kasdienis reiškinys.

Kaip atpažinti?

Bendraamžių kankinamas moksleivis dažnai linkęs nutylėti savo bėdą, užsisklęsti savyje. Kaip tėvams atpažinti, ar iš jo vaiko nėra tyčiojamasi?

Verta atkreipti dėmesį, jei vaikas grįžta iš mokyklos sugadintais daiktais, drabužiais arba juos praradęs. Signalu turėtų būti vaiko veide arba ant kūno atsiradę sumušimai, įbrėžimai. Kadangi sąskaitos suvedinėjamos ir prie mokyklų, tėvams įtarimą turėtų kelti faktas, kad vaikas pradėjo į mokyklą eiti kitu keliu arba ieško priežasčių neiti į pamokas. Tėvai turėtų suklusti, jei grįžęs iš pamokų sūnus ar duktė namuose būna neįprastai emocionalus, irzlus, prislėgtas.

Nori nusižudyti

Nors plienas grūdinamas ugnimi, ne visi vaikai gimsta pavlais korčiaginais. Specialistai teigia, kad patirtas tyčiojimasis palieka skaudžias pasekmes. Mokyklose kenčiantys vaikai yra kupini nerimo, jaučiasi nesaugūs, nebenori eiti į mokyklą, prasčiau mokosi. Jiems gali pradėti skaudėti galvą, pilvą, sutrikti miegas. Dėl bejėgiškumo gali kilti minčių apie savižudybę.

Aukos ar pralaimėtojo vaidmuo gali turėti tolimesnių padarinių bendraujant su žmonėmis, nesusidorojant su gyvenimiškais sunkumais.

Gali būti ir atvirkštinė reakcija, pasireiškianti agresija. Nuo kitų vaikų nukentėjęs vaikas kartais pradeda tyčiotis iš silpnesnių už save.

Prabilo per vėlai

Kas gali padėti nuo bendraamžių priekabių kenčiančiam vaikui? Kas gali sudrausminti, paaiškinti ir tokiu būdu padėti pačiam priekabiaujančiam vaikui? "Visi, bet pirmiausiai tėvai", - įsitikinęs psichologas R.Povilaitis. Jis pastebėjo, kad įprasta, jog dėl pavogtų vaiko pinigų tėvai ieško teisybės, tačiau dėl to, kad jo vaikas klasėje yra pravardžiuojamas, kažin ar bandoma aiškintis. "Negi dėl tokių niekų kelsi problemą? Juk priekabės mokykloje - normalus reiškinys - kaip saulės patekėjimas kasryt", - apie stereotipinio mąstymo galią ne be ironijos kalbėjo psichologas.

Tačiau stereotipai visuomenėje gyvi tik tuomet, kai problema yra įsisenėjusi. "Taip, tyčiojimasis mokyklose - ne pirmus metus gyvuojanti problema, apie kurią mes prabilome pirmą kartą", - pripažino R.Povilaitis. Jis sutiko, kad apie emocinį, psichologinį ir fizinį smurtą mokyklose reikėjo prabilti daug anksčiau.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt