Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai ir projektai
  Projektas "Saugesnis internetas"
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Senesnė informacija
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Vaikų vaidmenys patyčiose

Patyčių situacijoje vaikai gali būti skirtinguose vaidmenyse.

Auka – vaikas, kuris patiria kitų vaikų patyčias.

Skriaudėjas – tai yra tam tikras lyderis, kuris dažniau pradeda, inicijuoja patyčias ir ieško palaikymo, stengiasi įtraukti kitus.

Aktyvus šalininkas – vaikas, kuris palaiko patyčias, kuris prisijungia prie skriaudėjo (antrina jam), tačiau yra nelinkęs pirmas pradėti tyčiotis.

Šalininkas – palaiko tyčiojimąsi, pritaria jam ir jame dalyvauja (tačiau ne taip aktyviai, kaip skriaudėjas ar šalininkas).

Pasyvus šalininkas – pritaria patyčioms, tačiau aktyviai neįsitraukia.

Neutralus stebėtojas – tiktai stebi, kas vyksta. Stengiasi išlikti nuošalyje ir jeigu jo asmeniškai tai neliečia, stengiasi niekaip neįsivelti.

Galimas gynėjas – nepritariantis patyčioms vaikas, kuris norėtų padėti aukai, bet nieko nedaro, greičiausiai bijodamas pats tapti patyčių objektu.

Aukos gynėjas – vaikas, kuriam nepatinka patyčios ir kuris stengiasi padėti aukai apsiginti arba bando sustabdyti patį priekabiavimą. Tai irgi neretai yra lyderis, kuris gali išdrįsti pasipriešinti skriaudėjams.

Pirmasis mokinių vaidmenų schemą sudarė norvegų tyrinėtojas D.Olweus. Čia pateikiame Cris Goldy modifikuotą vaikų vaidmenų schemą:

Vaikų vaidmenys patyčių situacijoje

 

Šie vaidmenys nėra fiksuoti – jie gali keistis. Vaikas vienoje situacijoje buvęs skriaudėju, kitoje gali tapti šalininku, o kartais ir auka. Ir auka gali tapti skriaudėju ar užimti kitą vaidmenį.

Kartais į priekabiautojų vaidmenį gali įsitraukti tie moksleiviai, kuriems nepatinka patyčios, tačiau jie patys bijo tapti patyčių aukomis ir tikisi, kad tyčiodamiesi iš kitų patys išvengs kitų priekabių. Kiti vaikai galvoja, kad nesikišdami ir stengdamiesi nematyti patyčių, išvengs jų prieš save.

Aktyvus nedalyvavimas patyčių situacijose ir stengimasis likti nuošalyje taip pat yra tam tikras dalyvavimas patyčiose. Kitaip tariant, nedalyvavimas politikoje jau yra politika – kaip tai puikiai iliustravo žymus Lietuvos rašytojas Balys Sruoga savo kūrinyje "Dievų miškas". Neutralumas gali padėti išvengti patyčių konkrečiam vaikui, tačiau bendra mokyklos atmosfera ir saugumas nuo to nukenčia. Jeigu yra daug vaikų, kurie stengiasi išlikti neutraliais, tuomet yra palankios sąlygos vykti patyčioms. Patyčios gali mažėti tik tuomet, kuomet yra galinčių, norinčių ir drįstančių jas sustabdyti. Toks nenoras kištis į situaciją ir prisidaryti sau problemų gali būti viena iš priežasčių, kodėl policijai kartais sunku išaiškinti nusikaltimus.

Vaikas, kuris tyčiojasi irgi yra auka. Labai tikėtina, kad jis dabar pats patiria ar yra anksčiau patyręs patyčias ir nemoka neagresyviai bendrauti.

Kaip matome, patyčių situacijoje yra daugiau nei 2 dalyviai: ne tik skriaudėjas ir auka, bet ir stebėtojai, žiūrovų auditorija. Stebėtojai padaro patyčių situaciją skaudesnę aukai, nes jo pažeminimą mato ir kiti vaikai. Skriaudėjui taip pat svarbi ši "žiūrovų auditorija", nes prieš ją jis demonstruoja savo jėgą bei įtvirtina savo išskirtinį statusą. Vadinti kitą vaiką "žąsinu" esant tik skriaudėjui ir aukai gali būti ne taip įdomu skriaudėjui ir ne taip skaudu skriaudžiamam vaikui, lyginant su tokia pačia situacija, vykstančia klasėje, kuomet vaikas pažeminamas visų klasiokų akivaizdoje.

Svarbu žinoti, kad ne visoms patyčių formoms tai yra būdinga – pavyzdžiui, reketavimo situacijoje yra vengiama žiūrovų ir siekiama kuo didesnio slaptumo.

Kadangi šie vaidmenys nėra statiški, suaugusieji gali padėti vaikams pakeisti savo vaidmenis. Jeigu suaugusiųjų pastangomis priekabiautojas bent kartais susilaikytų ir taptų šalininku, o šalininkas – neutraliu stebėtoju – patyčių jau būtų šiek tiek mažiau. Taip pat jeigu skatintume neutralius stebėtojus tapti galimais gynėjais, o tie, kurie neišdrįsdavo apginti aukos, tampa drąsesni ir gali užstoti auką – galime tikėtis retesnių patyčių.

Dideliu pasiekimu galėtume laikyti tokį statusų perstruktūravimą, kuomet didėja skaičius vaidmenų nepritariančių patyčios ir palaikančių skriaudžiamą vaiką bei mažėja patyčias palaikančių vaidmenų.

Pageidautinas vaikų vaidmenų pasiskirstymas patyčių situacijoje

 

Kai kurie autoriai aprašo būdus, kaip skriaudėją galima paversti aukos gynėju. Pavyzdžiui, mokyklos psichologas pasikviečia 13-metį Rimą, kuris kabinėjasi prie savo klasioko Edvino ir sako jam: "Žinau, kad tavo klasėje vaikai skriaudžia Edviną. Kadangi tu esi klasės lyderis ir tavęs kiti vaikai klauso, norėčiau paprašyti tavo pagalbos. Gal galėtumei užstoti Edviną, kuomet kiti vaikai jį pradeda skriausti? Tavęs jie tikrai paklausys…" Tokiu pokalbiu psichologas parodo Rimui, kad yra informuotas apie vykstančias patyčias jų klasėje ir netiesiogiai duoda suprasti, kad žino apie paties vaiko dalyvavimą tame. Tokiu pokalbiu yra akcentuojamos teigiamos vaiko savybės – jo lyderiavimas klasėje ir pasiūloma jo lyderio savybę panaudoti konstruktyviai bei pakeisti savo elgesį.

 

 

Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt