Kartais kiekvienas žmogus pasijunta nepatenkintas savo išvaizda ir stengiasi kažkiek pastarąją pakeisti. Pasitaiko, kad palyginę save su pažįstamais, draugais, broliais ar seserimis pykstame ant savęs, kad esame kitokie, nei jie: žemesni, storesni, galbūt ne tokie dailūs. Tačiau kažkuo skirtis nuo kitų nėra blogai. Visi žmonės yra skirtingi, ūgis ir išvaizda priklauso nuo daugelio dalykų: kūno sudėjimo, genų, o ne vien suvartojamo maisto kiekio.

Psichologai pasakoja, kad žmonės turi susikūrę vaizdinius, kaip norėtų atrodyti (labai įtakojamus mados tendencijų bei draugų) ir siekia prie šio idealo priartėti. Palyginę save su modelio atvaizdu, esančiu ant žurnalo viršelio, galime nusivilti ir pradėti nepagrįstai nerimauti dėl tariamo "storumo". Žmonės, turintys normalų kūno svorį, atrodo labai įvairiai, o modeliai ant žurnalų viršelių yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip gali atrodyti žmogus. Jei Tu nerimauji dėl savo svorio ir domiesi, koks svoris yra normalus Tavo amžiuje, galėtum sužinoti tai pasitaręs su gydytoju, mokyklos psichologu ar socialiniu darbuotoju. Ūgio ir svorio lentelių pravartu būtų paieškoti ir bibliotekoje.

Kad normaliai vystytųsi jauno žmogaus kūnas, jam reikia sveiko maisto, turinčio visus reikiamus komponentus: baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus ir mineralus. Nebevartojant medžiagų, kurios tariamai storina, (pvz.: nebevalgant maisto, turinčio angliavandenių ar riebalų) kūnas gali nustoti normaliai vystęsis.

Kaip formuojasi valgymo sutrikimai?

Sunkumai mokykloje, patyčios, nesutarimai su bendraamžiais ar namiškiais, siekimas atitikti lieknumo ar grožio standartus gali sukelti įtampą bei nerimą. Kai kurie žmonės pradeda daugiau valgyti, kad palengvėtų išgyvenami jausmai. Iš tiesų valgant trumpam aplanko nusiraminimas, tačiau kartu užklumpa nerimas dėl svorio. Šioje situacijoje žmogui tampa paprasčiau stebėti kaip kinta jo svoris ir mėginti jį reguliuoti, nei susitelkti ties dalykais, kurie iš tiesų sukėlė maistu malšinamą nerimą. Tokiu būdu palaipsniui gali išsivystyti valgymo sutrikimai.

Kas yra valgymo sutrikimai?

Daugelis norinčių numesti svorį laikosi dietų arba daug sportuoja. Kai kurie taip stipriai nerimauja dėl to, kad gali turėti viršsvorio, jog svorio metimas tampa kone svarbiausiu dalyku gyvenime ir gali pasiekti valgymo sutrikimų lygį. Valgymo sutrikimais susergama po ilgiau ar trumpiau trunkančių dietų. Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija.

Nervinė anoreksija

Pasakojimas: penkiolikmetė Merė yra 160 cm ūgio ir sveria 45 kg. Norėdama būti patrauklesnė, ji nutaria suliesėti. Laipsniškai ribodama maisto kiekį iki kelių daržovių per dieną, be to, dar aktyviai mankštindamasi, ji sublogsta iki 36 kg. Tačiau jai atrodo, jog vis dar yra stora, todėl dietos nusprendžia laikytis ir toliau. Galiausiai Merei darosi sunku užmigti vakarais, kartais ją ima slėgti depresija, sutrinka mėnesinių ciklas. Ji retai vaikšto į pasimatymus, tačiau puikiai mokosi. Merė negalvoja, kad per mažai valgo ir kad jai reikia pagalbos.

Nervinė anoreksija yra valgymo sutrikimas, kai žmogus sverdamas gerokai mažiau nei reikia, vis dar jaučiasi storas ir bijo dar pastorėti.  Net ir labai išsekęs žmogus vis mažina suvalgomo maisto kiekį. 

Nervinės anoreksijos požymiai:

1. žmogui atrodo, kad yra per storas, todėl jis vengia valgyti. Iš tiesų jo svoris nėra per didelis
2. suvalgomo maisto kiekis mažinamas, nuolat skaičiuojamos kalorijos bei numesti kilogramai, vengiama "storinančio maisto"
3. svoris krinta, žmogus jau pernelyg sublogęs ir išsekęs, vis labiau lieknėdamas, jaučiasi priešingai – tarsi priaugtų svorio
4. jis mėgsta valgyti vienas, gamina maistą tam tikru būdu, valgo tiksliai nustatytu laiku ir stengiasi nuo susikurtų maitinimosi taisyklių nenukrypti
5. maistas pjaustomas mažais gabalėliais, labai ilgai kramtomas, valgoma tik tam tikra valgio dalis, pvz.; jei bandelė su mėsa, suvalgomas tik apvalkalas arba vidus, mėsa "užkasama" bulvių košėje
6. jeigu žmogus yra verčiamas arba įkalbinėjamas valgyti, jis gali maistą slėpti (kambaryje, ar savo rūbuose)
7. žmogus atrodo labai aktyvus, daug sportuoja
8. merginoms gali dingti menstruacijos

Žmogus sergantis anoreksija gali būti patenkintas gebėjimu kontroliuoti savo kūno svorį, alkio gali nejusti, gali būti labai aktyvus, judrus, gerai mokytis, dalyvauti įvairiuose būreliuose. Tačiau palaipsniui mažėjant kūno svoriui atsiranda silpnumas, nukenčia mokymasis, imama vengti bendravimo su draugais.

Nervinė bulimija

Pasakojimas: septyniolikmetė Alisa yra 175 cm ūgio ir sveria 72 kg. Ji sako, jog visada buvusi rubuilė. Per pastaruosius penkerius metus ji gana dažnai nesaikingai prisivalgo, o paskui išvemia. Pasitaiko, kad suvalgo apie litrą ledų ar visą pyragą, o "kontroliuodama" savo svorį, paslapčia sukelia sau vėmimą. Ji norėtų draugauti su vaikinu, bet gėdijasi dėl savo išvaizdos. Kartais ji vartoja dietines piliules, bandydama sublogti.

Nervinė bulimija – tai valgymo sutrikimas, kai nuolat persivalgoma, paskui sukeliamas vėmimas ar vartojami vidurius paleidžiantys vaistai. Bulimijos kamuojami asmenys valgo skubėdami ir labai daug. 
 
Bulimija - tai kai:

1. po persivalgymo periodo seka badavimo ir intensyvaus sportavimo periodas
2. žmogus po persivalgymo periodo atrodo sau storas ir jaučia labai didelę kaltę bei gėdą
3. stengiasi sukelti sau vėmimą ar geria vidurius laisvinamuosius vaistus, kad atsikratytų suvalgyto maisto (paprastai dėl to svoris nepasikeičia ir lieka koks buvo)

Jei žmogus ilgai nevalgo, tuomet jis badauja. Po badavimo periodo gali kilti didžiulis noras prisivalgyti. Bulimija sergantis žmogus per labai trumpą laiką suvalgo labai daug maisto (pvz.; persivalgymo priepuolio metu suvalgoma 30 kartų didesnė už įprastą maisto porcija, nors tokie drastiški atvejai yra reti). Šito nereikėtų painioti su nuolatiniu kramsnojimu dienos metu ar tik šiek tiek didesnio maisto kiekio suvalgymu.

Kai kurie žmonės gali turėti ir anoreksijos, ir bulimijos simptomų. Abu valgymo sutrikimai dažniau  pasitaiko tarp merginų, tačiau jų gali turėti ir vaikinai.
 
Apie lieknėjimo vaistus

Šiandien dažnai susiduriame su reklamomis, kurios žada greita sulieknėjimą. Tačiau tai atneša daugiau žalos nei naudos.

• intensyvios dietos nepadeda sumažinti svorio.  Po kurio laiko svoris paprastai atsistato ir būna toks pat ar net didesnis
• mankšta padeda, bet ją reikia daryti nuolat ir tik palaipsniui didinti pratimų skaičių. Per daug ar per sunkūs pratimai gali pakenkti kūnui
• Vidurius paleidžiantys vaistai gali sumažinti kaltės jausmą, kad persivalgei, tačiau nesumažina svorio, be to - sutrikdo organizmo cheminę pusiausvyrą.

Kokią žalą sukelia valgymo sutrikimai?

• dėl išsekimo ir nuovargio sunku užsiimti įprastine veikla (pvz.: mokymusi)
• pažeidžiami vidaus organai, nustoja augti  kaulai
• didėja nevaisingumo rizika
• nerimas, depresija
• prarandamas susidomėjimas mokykla, nebegalvojama apie ateities perspektyvas (studijas, darbą)
• nepasitikima kitais ir atsiskiriama nuo draugų.

Kur kreiptis?

Jei nerimauji dėl svorio ir atrodo, kad turi valgymo sutrikimą, Tau reikalinga pagalba! Tu gali kreiptis:

• į šeimos narius
• mokyklos psichologą. Jis gali Tau suteikti pagrindinę informaciją apie svorį bei patarti kokį maistą valgyti
• jei reikia kitų specialistų pagalbos, galima kreiptis į ligoninę, kur Tau padės atgauti valgymo kontrolę

Naudingi adresai:
www.valgymosutrikimai.lt

Parengė: Jolanta Steiblytė